privečiamosios áuklėjimo premonės, áuklėjamojo póveikio premonės, priemonės, kurios skiriamos nepilnamečiui ar pagal socialinę brandą jam prilygstančiam vyresniam asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Priverčiamosios auklėjimo priemonės gali būti įspėjimas, turtinės žalos atlyginimas, nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, atidavimas tėvų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurie rūpinasi vaikais, priežiūrai pagal laidavimą, atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą, elgesio apribojimas (įpareigojimai ir draudimai) ir kita. Priverčiamosios auklėjimo priemonės taikymas atitinka nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį – garantuoti, kad atsakomybė atitiktų amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti priverčiamųjų auklėjimo priemonių taikymo galimybes, padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su asmenybės ugdymu ir neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Priverčiamųjų auklėjimo priemonių konkrečias rūšis, terminus, taikymo ir vykdymo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Priverčiamosios auklėjimo priemonės skiriamos teismo sprendimu. Skirdamas priverčiamąsias auklėjimo priemones teismas turi įvertinti asmens gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę, socialinę brandą, anksčiau taikytas priverčiamąsias auklėjimo priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
LIETUVOJE pagal Baudžiamąjį kodeksą (2002, įsigaliojo 2003) gali būti paskirtos ne daugiau kaip 3 tarpusavyje suderintos priverčiamosios auklėjimo priemonės. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą gali būti skiriamas savarankiškai arba kartu su įspėjimu ar turtinės žalos atlyginimu. Tokios priverčiamosios auklėjimo priemonės kaip įspėjimas, turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas, nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai ir elgesio apribojimas gali būti skiriamos ir asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję 18 metų, bet nebuvo suėję 21 metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus ir kitas bylos aplinkybes (prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą), nusprendžia, kad asmuo pagal savo socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui. Atidavimas tėvams, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims prižiūrėti bei atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą skiriama tik nepilnamečiams. Priverčiamosios auklėjimo priemonės gali būti skiriamos ir asmeniui, kuriam iki pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję 14 metų. Šiems vaikams priverčiamosios auklėjimo priemonės skyrimą reglamentuoja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1996). Pagal šį įstatymą, vaikui už nuolatinius ir piktybinius teisėtvarkos pažeidimus, taip pat už pavojingos (nusikalstamos) veikos padarymą, jeigu dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalima taikyti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikoma įspėjimas, įpareigojimas viešai ar kita forma atsiprašyti nukentėjusiojo, atidavimas tėvų ar kitų asmenų priežiūrai pagal laidavimą, namų priežiūra (laisvalaikio apribojimas), atidavimas į specialiąją auklėjimo ir drausmės įstaigą, kitos priemonės (atsižvelgiant į vaiko amžių, jo padarytą pažeidimo pobūdį, kitas aplinkybes). Specialiosiose auklėjimo ir drausmės įstaigose turi būti formuojami vaiko elgesio, asmens higienos, kultūrinio bendravimo įgūdžiai, sudaromos sąlygos įgyti privalomąjį ir bendrąjį vidurinį išsilavinimą, profesinį pasirengimą darbui ir gyvenimui visuomenėje. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (2007, įsigaliojo 2008, nauja redakcija 2011) reglamentuoja kitas priverčiamąsias auklėjimo priemones, jų skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ir pabaigos klausimus, taip pat vaikų socializacijos centro paskirtį, jo veiklos pagrindus, funkcijas, vaikų ir jų atstovų teises ir pareigas, darbuotojų pareigas ir atskomybę.
Nuosprendžio, kuriuo paskiriama priverčiamoji auklėjimo priemonė, pateikimą vykdyti ir jo vykdymą kontroliuoja prokuroras. Atidavimo į specialią auklėjimo įstaigą vykdymą kontroliuoja šios įstaigos – atitinkamo vaikų socializacijos centro (veikia pagal nuostatus, kurie rengiami vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais reikalavimais) – administracija. Kitų priverčiamųjų auklėjimo priemonių vykdymą kartu su prokuroru kontroliuoja Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos pataisos inspekcijos.
Jeigu asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji auklėjimo priemonė, jos nevykdo ar netinkamai vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip 2 kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą priverčiamąją auklėjimo priemonę bet kuria kita, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Jeigu asmuo, kuriam paskirtos 2 ar 3 priverčiamosios auklėjimo priemonės, jų nevykdo ar netinkamai vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip 2 kartus įspėtas, gali pakeisti jas kitomis priverčiamosiomis auklėjimo priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
2238