privečiamosios medicnos premonės, priverstnis gýdymas, valstybės prievartos priemonės, taikomos už padarytą pavojingą veiką asmenims, kurie pripažinti nepakaltinamais (nepakaltinamumas) ar ribotai pakaltinamais arba kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Šiomis priemonėmis nesiekiama nubausti už padarytą pavojingą veiką, bet siekiama apsaugoti žmones, visuomenę, aplinką nuo nepakaltinamų asmenų pavojingos veikos, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti tokią veiką. Priverčiamąsias gydymo priemones skiria teismas. Priverčiamosios gydymo priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme arba atleidus nuo bausmės. Priverčiamosios gydymo priemonės būna chirurginio pobūdžio (jomis siekiama pašalinti, pavyzdžiui, agresyvumą, lytinius instinktus), fizioterapinės (veikia nervų sistemą) ir medikamentinės (gydo alkoholizmą, narkomaniją ir kita). Kai kurių valstybių (Nyderlandų, Švedijos) įstatymai numato galimybę nuteistajam sutikus kriminalinę bausmę ar jos dalį pakeisti medicininėmis priemonėmis, pavyzdžiui, savanorišku gydymusi nuo alkoholizmo, narkomanijos ir kita.
LIETUVOJE pagal Baudžiamąjį kodeksą (2002, įsigaliojo 2003) teismo sprendimu gali būti taikomos šios priverčiamosios gydymo priemonės: ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, stacionarus stebėjimas bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Ambulatorinis stebėjimas taikomas asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau gydytis ambulatoriškai, kai po stacionaraus gydymo pagerėja jo psichikos būklė. Stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, sustiprinto stebėjimo sąlygomis – asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, griežto stebėjimo sąlygomis – asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas ir gydomas specializuotame stacionare.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (2002, įsigaliojo 2003), jei priverčiamųjųs gydymo priemonių taikymo pagrindai tampa žinomi ikiteisminio tyrimo metu, sprendimą pradėti taikyti priverčiamąsias gydymo priemones priima prokuroras, jei bylą nagrinėjant teisme arba apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo metu – sprendimą priima teismas. Jei pabaigus ikiteisminį tyrimą prokuroras nustato aplinkybes, dėl kurių priverčiamųjų gydymo priemonių taikymo procesas negalimas, priima sprendimą nutraukti bylą ir gali teismo prašyti atiduoti asmenį šeimos nariams, artimiems giminaičiams ar kitiems asmenims globoti ir paskirti medicininį stebėjimą. Atitinkamą sprendimą gali priimti ir teismas, jei išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamosios gydymo priemonės taikymo nusprendžia ją nutraukti. Nenustačius, kad asmuo yra nepakaltinamas arba jei psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės, teismas priima sprendimą perduoti bylą tirti iš naujo. Kitais atvejais teismas priima sprendimą taikyti baudžiamajame įstatyme įtvirtintą priverčiamąją gydymo priemonę.
Priverčiamųjų gydymo priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Priverčiamųjų gydymo priemonių taikymo trukmė nenustatoma, jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti dėl priverčiamųjų gydymo priemonių taikymo panaikinimo ar pratęsimo, rūšies pakeitimo. Jeigu gydytojų komisija asmenį, kuriam psichika sutriko po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo ir dėl to buvo taikyta priverčiamoji gydymo priemonė, pripažįsta pasveikusiu, teismas panaikina taikytą priverčiamąją gydymo priemonę ir sprendžia, ar bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui atlikti, ar perduoti į teismą bendra tvarka, ar pasiųsti asmenį toliau atlikti bausmę. Sveikatos priežiūros įstaigoje išbūtas laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės atlikimo laiką. Asmenų, kuriems teismo sprendimu taikomos priverčiamosios gydymo priemonės, psichikos sveikatos priežiūrą reglamentuoja Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (1995).
2238