priverstnė pravaikštà, laikas, kai darbo sutartimi sutartas darbas realiai egzistuoja, bet darbuotojas negali jo dirbti, nes darbdavio iniciatyva arba įgaliotų valstybės institucijų ar jų pareigūnų reikalavimu yra nušalintas arba atleistas iš darbo. Darbuotojas negali dirbti dėl jam taikomų teisinių priemonių – tuo ši situacija skiriasi nuo prastovos. Atlyginimas už priverstinę pravaikštą yra pinigų suma, kurią darbuotojas būtų uždirbęs, jei nebūtų pažeista jo teisė dirbti. Sumokėjimas darbuotojui už priverstinę pravaikštą yra kompensacija, kurios tikslas – atlyginti tai, ką darbuotojas būtų uždirbęs tęsdamas darbo santykius.
LIETUVOJE pagal Darbo kodeksą (2016, įsigaliojo 2017), nustačius, kad nuo darbo darbuotojas nušalintas be teisėto pagrindo, darbuotojas grąžinamas į darbą, priteisiama jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą, nustačius, kad darbuotojas iš darbo atleistas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką – atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, darbuotojas grąžinamas į buvusį darbą ir priteisiama jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Darbuotojas grąžinamas į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo ginčus nagrinėjančios institucijoso sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo. Jei darbo ginčą dėl teisės nagrinėjanti institucija nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjanti institucija priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.