privilègija (lot. privilegium), konkretiems asmenims skirti teisiniai sprendimai. Respublikos laikotarpiu įstatymo leidėjai priimdavo teisinius sprendimus, kurie buvo ne įstatymai (bendros normos), bet išimtys iš bendrų taisyklių. Privilegijos gavėjui nebuvo taikomas tam tikras įpareigojantis įstatymas. Nuo jo buvo atleidžiama konkrečia privilegija, kuri galėjo numatyti išskirtines sąlygas asmeniui, pavyzdžiui, Pompėjaus suteiktas leidimas Ciceronui grįžti iš tremties. Imperatoriaus Justiniano I pavedimu parengtoje Justiniano kodifikacijoje žodis privilegija buvo sąvokos ius singulare (pavienė teisė, atskirojo teisė) bendrasis pavadinimas.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |