privilegijuotoji akcija
privilegijúotoji ãkcija, akcinių bendrovių išleidžiamų nuosavybės vertybinių popierių rūšis, kuri suteikia jų savininkams papildomų teisių, palyginti su kitais akcininkais. Privilegijuotųjų akcijų savininkai turi pirmumo teisę prieš paprastųjų akcijų savininkus išmokant dividendus, paskirstant akcininkams likviduojamos bendrovės turtą (patenkinus visus kreditorių reikalavimus), bet dažniausiai neturi balso teisės bendrovės akcininkų susirinkimuose. Privilegijuotųjų akcijų turėtojams suteikiami dividendai nustatomi iš anksto kaip nekintamas dydis procentais nuo privilegijuotosios akcijos nominaliosios vertės ar kaip pastovi pinigų suma ir mokami nepriklausomai nuo bendrovės gauto pelno ar nuostolio. Privilegijuotųjų akcijų dividendai gali būti kaupiamieji (perkeliami į kitus finansinius metus, jei pasibaigusiais finansiniais metais bendrovės pelno neužteko visai jų sumai išmokėti) ar nekaupiamieji (neperkeliami į kitus finansinius metus). Privilegijuotųjų akcijų specialios rūšys – konvertuojamosios privilegijuotosios akcijos (suteikiančios savininkui teisę iš anksto nustatytomis sąlygomis pakeisti jas į tos pačios bendrovės paprastąsias akcijas), privilegijuotosios akcijos su išpirkimo teise (suteikiančios bendrovei teisę išpirkti jas iš savininkų iš anksto nustatyta arba svyruojančia pagal jų kursą vertybinių popierių rinkoje kaina). Bendrovės išleistų privilegijuotųjų akcijų bendroji vertė negali būti didesnė už įstatymų nustatytą dalį (Lietuvoje – trečdalį) jos akcinio kapitalo.