probãcijos tarnýba, probacijos ir su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių vykdymo institucija.
Pagrindiniai tikslai
Probacijos tarnyba siekia užtikrinti veiksmingą probuojamųjų (asmenų, kuriems paskirta probacija) resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, kontroliuoja probuojamųjų elgesį ir teismo jiems skirtų įpareigojimų bei draudimų laikymąsi, vykdo resocializacijos priemones (elgesio keitimo programas), vertina nusikalstamo elgesio riziką, tiria socialinę aplinką, rengia socialinių tyrimų išvadas, taiko atkuriamojo teisingumo priemones, konsultuoja probuojamuosius, teikia jiems socialinę ir psichologinę pagalbą, atlieka kitas funkcijas.
Probuotojo veikla
Nuteistuosius probavimo laikotarpiu prižiūri probuotojas (pataisos įstaigos pareigūnas, vykdantis probaciją). Priežiūros metu užtikrinamas teismo nustatytų pareigų ir sąlygų vykdymas, skatinama probuojamojo elgesio pažanga, teigiami pokyčiai, kontroliuojama, kaip probuojamasis vykdo teismo sprendimu jam skirtus įpareigojimus ar draudimus (pvz., draudimą piktnaudžiauti alkoholiu), ar jam pavyksta daryti pažangą. Probuojamajam bandoma padėti išlikti visuomenės dalimi, spręsti jo socialines problemas, gali būti organizuojamos smurtinį elgesį keičiančios (jų tikslas – didinti asmens vidinę motyvaciją, keisti jo elgesį, mokyti elgtis ir mąstyti atsakingai) bei kitokio pobūdžio programos.
Atlikdamas probuojamojo priežiūrą probuotojas surenka informaciją apie jo buvusius nusikaltimus, įvertina darbinę patirtį, norą integruotis į visuomenę, mąstymą ir elgesį, ar būta bandymų nusižudyti, naudotas smurtas prieš kitus asmenis, ar asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ar ji pastovi, neskatinanti nusikalsti, kaip gebama tvarkyti lėšas, ar yra įsiskolinimų, kurie demotyvuotų įsidarbinti, kokie santykiai su šeima, ar asmuo linkęs į priklausomybes. Šias sritis įvertinus balais nusprendžiama, kokiai rizikos grupei (žemai, vidutinei ar aukštai) priklauso probuojamasis. Dalyvaujant probuojamajam sudaromas individualus priežiūros planas.
Probuojamųjų elgesio kontrolė
Visiems probuojamiesiems taikoma elgesio kontrolė (jos intensyvumas priklauso nuo probuojamojo rizikos lygio ir elgesio probacijos metu). Ją sudaro individualus prevencinis darbas, dokumentų ir informacijos, reikalingos probacijos sąlygų įvykdymui užtikrinti, rinkimas, t. p. lankymasis probuojamojo gyvenamojoje vietoje tam tikru paros metu, priežiūra, ar probuojamasis nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, ar atlygina teismo paskirtą nukentėjusiems atlyginti turtinę žalą, tam tikruose registruose stebima, ar asmuo buvo baustas administracine tvarka, ar dirba ir kita.
Nuosprendžiu paskyrus intensyvią priežiūrą, taikomas elektroninis stebėjimas – probuojamajam uždedamas elektroninio stebėjimo įtaisas (pvz., apykojė) ir prireikus nustatytoje jo buvimo vietoje sumontuojama elektroninio stebėjimo įranga.
Probacijos tarnyba Lietuvoje
Probacijos tarnybų sistema Lietuvoje sukurta 2000 įsteigtų pataisos inspekcijų pagrindu. Vyriausybės 2007 nutarimu patvirtinta Probacijos sistemos koncepcija probaciją įvardijo kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo formą, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui teikiama priežiūra ir socialinė pagalba.
2012 įsigaliojęs Probacijos įstatymas (priimtas 2011) bei Baudžiamojo (2000, įsigaliojo 2003), Baudžiamojo proceso, Bausmių vykdymo kodeksų (abu 2002, įsigaliojo 2003) su probacija susiję pakeitimai įtvirtino, kad probacijos vykdymo pagrindas yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta arešto ar laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, ir teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį, t. p. nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Įsteigtos Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apygardų probacijos tarnybos. 2018 sujungus šias tarnybas įsteigta Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi Lietuvos probacijos tarnyba (ją sudaro Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus regionų skyriai).
Lietuvos probacijos tarnyba vykdo lygtinai nuteistų ir paleistų asmenų probaciją, viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, baudžiamojo poveikio (išskyrus turto konfiskaciją, išplėstinę turto konfiskaciją ir įmokas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) ir auklėjamojo poveikio priemones (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą), atlieka asmens socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, t. p. kitų aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimą.
Lietuvos probacijos tarnyba bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. Policija (Lietuvos policija) ieško probuojamųjų, kurių buvimo vieta nežinoma. Kalėjimų departamentas, laisvės atėmimo vietų įstaigos kartu su probacijos tarnyba vertina resocializacijos priemonių nuteistiesiems, atliekantiems arešto ir laisvės atėmimo bausmes, veiksmingumą. Užimtumo tarnyba probuojamiesiems sudaro individualius užimtumo veiklos planus, numato užimtumo rėmimo priemones, sudarančias palankias probuojamųjų integracijos į darbo rinką sąlygas. Sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose probuojamieji vykdo pareigą gydytis priklausomybes, teikia informaciją apie jos vykdymo eigą ir rezultatus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia informaciją apie nepilnamečius probuojamuosius ir jų socialinę aplinką, apie probuojamųjų, turinčių nepilnamečių vaikų, tėvų pareigų atlikimą. Savivaldybių institucijos sudaro sąlygas probuojamiesiems atlikti nemokamus darbus ir teikia informaciją apie šių darbų eigą ir rezultatus.
2020 pabaigoje probacija taikyta 3463 asmenims.
-Lietuvos probacijos tarnyba; -resocializacija