problèminis mókymas, mokomojo dalyko ugdytojo suorganizuota aktyvi ugdytinio sąveika su problemiškai pateiktu ugdymo turiniu. Probleminis mokymas kryptingai formuoja ugdytinio mąstymo įgūdžius, tenkina jo pažinimo siekį. Nuo tradicinio pedagoginio proceso probleminis mokymas skiriasi organizavimo tikslais ir principais – padeda ugdytiniams ne tik suvokti mokslinių žinių sistemą, bet ir moko šių žinių įgijimo būdų. Probleminio mokymo metodologija formuoja ugdytinių sąmonėje kūrybinės asmenybės psichologinį kryptingumą. Ugdytinis išsilaisvina nuo mąstymo inercijos, sintezuoja (sintezė) naujas mąstymo funkcijas, suvokia paieškos ir išradingų situacijų kūrimo technologijas, klasifikuoja prieštaravimus ir bando juos išspręsti. Probleminio mokymo pamokoje dera išoriniai ir vidiniai ugdymo proceso elementai, kurie sudaro prielaidą vadovauti ugdytinių savarankiškam mokymuisi. Vidiniai probleminio mokymo pamokos struktūros elementai siejasi su probleminių situacijų iškėlimu, problemų formulavimu, hipotezių ir samprotavimų pateikimu, hipotezių įvardijimu, teisingo problemos sprendimo patikrinimu. Išorinius elementus sudaro aktyvaus mokymo metodai, kuriais siekiama aktualizuoti ankstesnes žinias, įgyti naujų žinių ir veiklos būdų, formuoti naujus įgūdžius ir gebėjimus. Ugdytinis susipažįsta su objektyviais mokslo žinių prieštaravimais ir jų sprendimo būdais, mokosi mąstyti ir kūrybiškai perimti žinias. Dirbdamas kartu su ugdytoju jis pats apdoroja informaciją, išgyvena šį procesą subjektyviai – kaip naujų, nežinomų dalykų atradimą, mokslo faktų, veiklos principų, būdų arba prielaidų suvokimą ir supratimą, kaip asmenybei svarbią vertybę, lemiančią pažinimo motyvacijos, domėjimosi dalyko turiniu plėtotę. Problemiškai pateikiant mokymo ugdymo turinį sudaromos prielaidos ugdytinio tiriamajai veiklai ir kūrybiniam mąstymui plėtoti. Probleminės situacijos komponentai yra pažinimo objektas ir subjektas, jų mintinė sąveika. Šios sąveikos ypatumai priklauso nuo mokomojo dalyko turinio ir pažinimo veiklos organizavimo būdų. Ugdytinio mąstymui vadovaujama probleminiais ir informaciniais klausimais. Probleminiai klausimai rodo mokomosios problemos esmę ir ugdytiniui dar nežinomą žinių ieškojimo sritį. Problemiškumo principas realizuojamas mokomojo dalyko turinyje (sukuriamos problemos, atspindinčios mokomojo dalyko esmę) ir perteikiant tą turinį (probleminis mokymas organizuojamas kaip dialogas, kurio dalyviai – ugdytojas ir ugdytiniai – aktyviai mąsto, rodo iniciatyvą, domisi kitų nuomonėmis, svarsto alternatyvius sprendimo variantus). Mokymo problemų sistema ir nuo jos priklausančios probleminės situacijos modeliuoja žmonių daiktinę tiriamąją veiklą, jos dalyvių socialinę sąveiką, bendravimą. Probleminio priemonės gali būti dialogas, vadovėliai, schemos, modeliavimas, brėžiniai, eksperimentai su gautomis užduotimis, internetas.
Probleminiu mokymu susidomėta 20 amžiaus pabaigoje sparčiai diegiant naujas ugdymo technologijas, taikant aktyvius ugdymo metodus, atsiskleidžiant labiau kūrybiškai mąstančio, gebančio spręsti problemas žmogaus savybes.