procèsija (lot. processio), religijose – iškilminga dvasininkų ir tikinčiųjų eisena. Krikščionių procesijoje yra nešamas Švenčiausiasis Sakramentas (Eucharistinė procesija), relikvijos, iki kapo duobės palydimi mirusieji, sutinkami bažnyčios ar valdžios svečiai ir kita. Per katalikų procesiją kalbamos ar giedamos litanijos, psalmės, himnai, įvairios maldos, kartais kalbamas Rožinis. Procesijos priekyje nešama kryžius, žibintai ar deglai, bažnytinės vėliavos su pavaizduotais šventaisiais, procesijų altorėliai su tapytais šventųjų paveikslais. Kartais grojama muzikos instrumentais. Dėl procesijų būdų vadovaudamasi liturginėmis knygomis sprendžia vietos bažnytinė vadovybė. Vakarų Bažnyčioje procesijos tradicija įtvirtinta Verbų sekmadienį ir Didįjį Penktadienį. Procesija simbolizuoja keliaujančią Bažnyčią ir žmogaus kelionę amžinybės link.
Antikoje buvo rengiamos iškilmingos eitynės, vadinamos lotyniškai pompa, aplink laukus, miestą, per laidotuves, vestuves, iškilmingus renginius. Procesija būdinga asirų‑babiloniečių, senovės egiptiečių ir kitoms religijoms. Procesijos svarbiausias elementas yra ėjimas ratu apie šventą arba šventinamą vietą. Krikščionybėje procesijos pradėtos rengti, kai imta pernešti kankinių kūnus į laidojimo vietą. 3–4 a. Jeruzalėje rengtos liturginės procesijos, per jas maldininkai eidavo Jėzaus Kryžiaus keliu. Nuo 6 a. prasidėjo prašymų procesijos (lotyniškai rogatio), jose buvo prašoma geresnio derliaus. Vėlyvaisiais viduriniais amžiais procesijos rengtos dažniau ir reguliariau, jos tapo neatskiriama sekmadienio pamaldų dalis katedrose ir parapijų bažnyčiose. Nuo 10 a. per procesiją paskui kryžių pradėta nešti bažnyčios vėliavos. 14–15 a. išplito procesionalai – rašytinė oficiali nustatyta procesijų tvarka su maldomis, giesmėmis ir palaiminimais. Baroko laikai vadinami procesijų epocha. Procesija buvo neatskiriama įvairių liturginių pamaldų dalis, kūrėsi įvairios draugijos, organizavusios dažnus šventųjų vietų lankymus, procesijos reikmenims buvo būdingas puošnumas.
religinė procesija Švėkšnoje (20 a. 3 dešimtmetis, epaveldas.lt)
LIETUVOJE iš įvairių vietovių vyksta procesijos į Šiluvą, Žemaičių Kalvariją, Kryžių kalną ar kitas šventoves. Puošnios, iškilmingos procesijos rengiamos per liturgines šventes ir parapijų atlaidus. Prieš ar po šv. Mišių vyksta švenčių procesija per Velykas, Šeštines, Sekmines, Devintines (su keturiomis stotimis prie papuoštų altorėlių), Grabnyčias (vasario 2 d.), Verbų sekmadienį ir Didįjį Penktadienį. Švenčių procesija dažniausiai atliekama aplink bažnyčią, kartais – jos viduje.
2245