procèsinė prevarta, žmogaus teisių suvaržymu pasireiškiančios įstatymų numatytos priemonės, kurias valstybės subjektai taiko siekdami teisminio proceso tikslų. Baudžiamojo proceso metu gali būti taikomos tik proceso įstatymų numatytos procesinės prievartos priemonės. Skiriami procesinės prievartos 2 etapai: procesinės prievartos priemonių paskyrimas ir vykdymas arba tam tikrų apribojimų taikymas.
LIETUVOJE procesinės prievartos sistemą sudaro Baudžiamojo proceso kodekse (2002, įsigaliojo 2003) išvardytos priemonės. Gali būti taikomos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės. Kardomųjų priemonių rūšys: suėmimas, namų areštas, įpareigojimas gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kariui – karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas, nepilnamečiui – atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti. Šias priemones pagal savo kompetenciją skiria prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Tai yra griežčiausios procesinės prievartos priemonės, skiriamos tik įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam. Kitų procesinės prievartos priemonių rūšys: laikinas sulaikymas (iki 48 h), atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (jei įtariamajam reikia daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę), atvesdinimas, asmens apžiūra, pavyzdžių iš įtariamojo lyginamajam tyrimui paėmimas, krata, asmens krata (ją gali atlikti tik tos pačios lyties asmuo), poėmis, pašto siuntų poėmis, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir įrašų darymas, prokuroro teisė susipažinti su įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentais ir kita informacija, fotografavimas, filmavimas, matavimas, pirštų atspaudų paėmimas, pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas, laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai (tiriant labai sunkius ir sunkius nusikaltimus), nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas (siekiant nustatyti nusikaltimus darančius asmenis), slaptas sekimas. Pagal tai, kokias žmogaus teises apriboja, procesinės prievartos priemonės gali būti skirstomos į pažeidžiančias žmogaus laisvės neliečiamumą, teisę į asmens neliečiamybę ir orumą, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į nuosavybę, teisę į būsto neliečiamybę, teisę laisvai kilnotis, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje ar išvykti iš Lietuvos. Pagal valstybės subjektų kompetenciją griežčiausias priemones gali skirti tik teismas, ne tokios griežtos gali būti skiriamos ir prokuroro nutarimu, švelniausias gali taikyti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Pagal tai, ar asmuo žino apie jo atžvilgiu taikomą procesinės prievartos priemonę, skiriamos viešo ir ne viešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės.
1431