procèsinės garántijos, įstatymų numatytos teisinės priemonės ir būdai, padedantys siekti baudžiamojo proceso tikslų, garantuojantys procese dalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimą ir apsaugą. Procesinės garantijos turi garantuoti įstatymo nustatytos baudžiamojo proceso formos ir jo principų tikslų laikymąsi, baudžiamąją procesinę veiklą įgyvendinančių kompetentingų pareigūnų ir institucijų tikslų pareigų vykdymą. Procesinės garantijos laikomos vienu pagrindinių teisinės valstybės požymių.
Procesines garantijas galima skirstyti į bendrąsias (ikiteisminio tyrimo pareigūno, teisėjo, prokuroro pareiga motyvuoti, pagrįsti priimtą sprendimą, laikytis įstatymo nustatytos sprendimo priėmimo tvarkos, formos, turinio ir kita) ir specialiąsias (atliekant tam tikrus procesinius veiksmus ir priimant konkrečius procesinius sprendimus garantuoti baudžiamojo proceso dalyvių procesines teises ir interesus). Pagal veikimo sferą skiriamos baudžiamojo proceso dalyvių teisių procesinės garantijos priimant esminius procesinius sprendimus (pradėti ikiteisminį tyrimą, jį nutraukti ir kita), atliekant konkrečius procesinius veiksmus, priimant sprendimus dėl procesinės prievartos priemonių taikymo ir kita. Pagal subjektą procesinės garantijos skirstomos į susijusias su ikiteisminio tyrimo pareigūno, teisėjo, prokuroro procesinės veiklos tvarka (procesinės teisės ir pareigos, procesinės formos reikalavimai ir kita) ir į veikiančias kaip teisių (teisėtų interesų) apsaugos priemonės, įstatymo nustatyta tvarka suteiktos suinteresuotiems baudžiamojoje byloje dalyvaujantiems asmenims, jų gynėjams ir atstovams, naudojamos jų nuožiūra pagal nustatytą tvarką (teisė skųsti pareigūno ar institucijos veiksmus, sprendimus, pareikšti nušalinimą suinteresuotam byla asmeniui, prieštarauti tam tikrų procesinių sprendimų priėmimui, reikalauti dėl pareigūnų ar institucijų neteisėtų veiksmų ar sprendimų patirtos žalos, atlyginimo ir kita).
1431