procèsinis teminas, laikotarpis, per kurį teismas, proceso šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę arba privalo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesinis terminas veikia kaip teisėsaugos pareigūnų ir proceso dalyvių teisinio drausminimo, procesinės tvarkos palaikymo ir pastangų sutelkimo priemonė, kuri įpareigoja teismą veikti operatyviai, garantuoja, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, teismo procesas bus greitas. Procesinis terminas gali būti apibrėžiamas tikslia kalendorine data, įvykiu, kuris būtinai turi įvykti (pavyzdžiui, ieškinio dalyką ar pagrindą galima pakeisti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo), arba laiko tarpu (valandomis, dienomis, mėnesiais). Įstatymų numatytais atvejais procesinį terminą gali nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ir teismas. Jei procesinis terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (pavyzdžiui, dėl ligos, traumos), ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi jis gali būti atnaujintas. Esant pagrindui procesinis terminas gali būti sustabdytas ar pailgintas. Baudžiamojo proceso terminais siekiama daryti realią įtaką proceso eigai, kad nusikalstama veika būtų kuo greičiau atskleista, išnagrinėta teisme ir priimtas teisingas nuosprendis. Sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento.
LIETUVOJE procesinio termino paskirtį, skaičiavimą, nustatymo tvarką ir kita reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (2002, įsigaliojo 2003).
1431