procèso viešùmas, vienas pagrindinių teisinei valstybei būdingų teisės principų, pagal kurį visos bylos visuose teismuose turi būti nagrinėjamos viešai. Kiekvienas 16 metų sulaukęs asmuo turi teisę dalyvauti teismo posėdyje ir stebėti jo eigą, žiniasklaida turi teisę informuoti visuomenę apie vykdomus procesus. Proceso viešumo tikslas – saugoti asmenis nuo slapto susidorojimo teismo procese, užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams nagrinėjant bylas. Teisme viešai nagrinėjant baudžiamąsias bylas apsaugomi ne tik baudžiamojo proceso dalyvių, bet ir visuomenės interesai, nes sudaromos sąlygos kontroliuoti teismo veiklą, didinti visuomenės pasitikėjimą visų instancijų teismais, teisingumu. Proceso viešumo principu taip pat siekiama apsaugoti asmenis nuo slaptų teismų, kai pasinaudojus teisėsaugos pareigūnais susidorojama su politinei valdžiai neįtinkančiais asmenimis. Proceso viešumo reikalavimas nėra absoliutus – tam tikrais atvejais, kai viešai nagrinėjant bylą gali būti pakenkta valstybės saugumui ar per daug įsikišta į proceso dalyvių privatų gyvenimą, saugant komercinę ar profesinę paslaptį, proceso dalyvių arba teismo iniciatyva leidžiami uždari teismo posėdžiai (ar jų dalys), į kuriuos įleidžiami tik dalyvaujantys byloje asmenys. Teisme leidžiama neviešai nagrinėti bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami jaunesni nei 18 metų asmenys, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią žinių apie proceso dalyvių privatų gyvenimą paskelbimui arba kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriam taikomas anonimiškumas. Išnagrinėjus bylą uždarame teismo posėdyje teismo sprendimo rezoliucinė dalis (rezoliucija) turi būti paskelbta viešai. Teismo posėdžio salėje esantiems pašaliniams asmenims posėdžio metu draudžiama filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo ar garso įrašus, naudoti kitas technines priemones. Proceso viešumo principą numato Europos žmogaus teisių konvencija (1953).
LIETUVOJE proceso viešumo principas įtvirtintas Konstitucijoje (1992), Teismų įstatyme (1994, nauja redakcija 2002), Baudžiamojo proceso kodekse (2002, įsigaliojo 2003).
1431