Prochironas

Prochirònas (gr. procheiros – esantis po ranka), Bizantijos teisėjų parankinis civilinių, baudžiamųjų ir kanonų teisės normų sutrumpintas rinkinys. Sudarytas 870–879 valdant imperatoriui Bazilijui I Makedoniečiui ir jo bendravaldžiams sūnums Aleksandrui ir Leonui. Prochironas buvo atsakas ikonoklastų siūlomoms naujovėms ir vienas bandymų (kiti – Bazilikos ir Epanagoga) atgaivinti ir pritaikyti naujiesiems laikams senąją Justiniano I laikų teisę. 7–8 amžiuje Bizantijos gyventojų švietimo lygis krito, lotynų kalbą daugelis užmiršo. Reikėjo surasti būdų, galinčių palengvinti teisėjams perimti senuosius įstatymus. Prochironą sudarė daugiausia Justiniano I (tik keli straipsniai paimti iš Isaurų dinastijos valdovų leistos Eklogos ir, manoma, iš Bazilijaus I Makedoniečio leistų konstitucijų) Digestų, institucijų, Kodekso ir novelų (Justiniano kodifikacija) vertimai į graikų kalbą, pagal temas suskirstyti į 40 titulų. Kandidatas į teisėjus Prochironą turėjo išmokti atmintinai, bet praktiškai nesinaudojo visomis jo nuostatomis, tai buvo labiau akademinis leidinys. Prochironas galiojo iki Bizantijos imperijos žlugimo (1453), buvo populiarus tarp pietų ir rytų slavų.