produktyvùmas (lot. productivus – pailginamas; išvestinis), produkcijos kiekis (natūrine ar vertine išraiška), tenkantis jai pagaminti sunaudoto gamybos veiksnio vienetui. Kuo didesnis produktyvumas, tuo efektyviau naudojami ekonominiai ištekliai.
Produktyvumo rodikliai
Ekonominėje analizėje skaičiuojamas darbo (darbo našumas), kapitalo (ir jo sudėtinių dalių, pavyzdžiui, įrangos, žaliavų, investicijų, kitų išteklių), žemės produktyvumas. Pavyzdžiui, kapitalo produktyvumą geriausiai apibūdina sukurta pridėtinė vertė, tenkanti pagrindinio kapitalo vertės vienetui, investicijų produktyvumą – pridėtinė vertė, tenkanti investicijų vienetui. Tikslesni rodikliai gaunami pašalinus kainų pokyčių įtaką. Įvairiose įmonėse, ekonomikos šakose, šalyse produktyvumas skiriasi, jį lemia taikomų technologijų lygis, darbo organizavimas ir valdymas, darbuotojų kvalifikacija ir motyvacija, santykiai organizacijos kolektyve, gamtinės sąlygos ir kiti veiksniai. Darbo, kapitalo, investicijų, žaliavų produktyvumo rodikliai labai svarbūs valstybių, regionų, ekonomikos šakų, tą pačią ekonominę veiklą vykdančių įmonių lyginamajai ekonominei analizei. Pasirenkant ekonomikos šakos ar įmonės strategiją dažnai naudojami gamybos veiksnių ribinio produktyvumo rodikliai, kurie parodo produkcijos pokytį papildomam gamybos veiksnio vienetui.
Produktyvumo rodiklis Lietuvoje
Lietuvoje įvairioms ekonominės veiklos rūšims apskaičiuotas pagrindinio kapitalo produktyvumo rodiklis parodo mažą produktyvumą kapitalui imliose veiklose (pavyzdžiui, elektros, dujų, garo, vandens tiekimas, žvejyba) ir didelį produktyvumą mažai kapitalo reikalaujančiose veiklose (miškininkystė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, statyba, sveikatos priežiūra ir socialinis darbas).
2687
darbo produktyvumas; kapitalo produktyvumas; žemės produktyvumas; investicijų produktyvumas; ribinis produktyvumas