produktyvùmo teòrijos, ekonominės teorijos, kurios paaiškina vertės kūrimo ir jos paskirstymo tarp gamybos veiksnių, naudojamų šiai vertei sukurti, ryšį.
Pirmoji buvo gamybos veiksnių teorija, kurią 19 a. pradžioje sukūrė J.‑B. Say, vėliau plėtojo F. C. Bastiat (Prancūzija), ja rėmėsi Th. R. Malthusas, J. K. Galbraithas ir kiti. Pagal šią teoriją, vertę kuria gamybos procese dalyvaujantys 3 gamybos veiksniai: darbas, kapitalas ir žemė. Kuo didesnės tam tikro gamybos veiksnio sąnaudos ir jo produktyvumas, tuo daugiau pajamų (darbo užmokesčio, pelno ar palūkanų už naudojamą kapitalą ir žemės rentos forma) gauna jo savininkai.
19 a. pabaigoje J. B. Clarkas (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir Ph. H. Wicksteedas (Didžioji Britanija) sukūrė šiuolaikiškesnę, matematiniais metodais grįstą gamybos veiksnių ribinio produktyvumo teoriją.
2687
gamybos veiksnių teorija