profãgas (pro… + gr. phagos – ėdikas), bakteriofago deoksiribonukleorūgštis (DNR), įsiterpusi į bakterijos ląstelės šeimininkės genomą. Profagas yra ląstelės chromosomos arba plazmidės DNR dalis, kuri replikuojasi (dauginasi) kartu su ląstelės šeimininkės DNR ir ląstelei dalijantis yra perduodama dukterinėms ląstelėms. Profagas į bakterijos genomą įsiterpia nuosaikiajam bakteriofagui infekavus ląstelę ir vystantis joje lizogenijos būdu. Bakterijos, turinčios profagą, vadinamos lizogeninėmis (lizogenija). Tam tikromis sąlygomis (dėl ultravioletinės spinduliuotės, kitų fizinių bei cheminių veiksnių) profagas gali pradėti aktyviai daugintis, susiformavę nauji bakteriofagai sukelia ląstelių lizę. Šis reiškinys vadinamas profago indukcija, nes jos metu į aplinką pasklinda nauji bakteriofagai, galintys vėl infekuoti kitas bakterijas. Į genomą įsiterpus profagui bakterijos dažnai įgyja atsparumo giminingų bakteriofagų infekcijai bei kitų savybių, kurios gali būti palankios bakterijų adaptacijai prie įvairių gyvavimo sąlygų. Profagai, pernešdami virulentiškumą lemiančius genus, gali pakeisti bakterijų patogeniškumą. Įsiterpęs papildomas DNR kiekis apsunkina bakterijos genomo replikaciją, t. p. profagai sukelia lizės riziką. Evoliucijos eigoje dažniausiai išlieka tokios bakterijų padermės, kuriose profagų DNR turi didelių delecijų arba kitų mutacijų, dėl kurių profagai negali indukuotis. Toks profagas vadinamas defektyviu. Dažnai bakterijų genomuose lieka tik kai kurios profagų sritys arba atskiri genai. Beveik visų bakterijų genomuose, kurių sekos visiškai nustatytos, aptinkama profagų genų, kartais net iš kelių skirtingų fagų grupių. Bakteriofagų genomuose t. p. randama bakterinės kilmės genų. Tai rodo, kad bakterijų ir jų virusų evoliucija vyksta kartu ir yra abipusiškai svarbi.
2078