profanum (lot.), religijotyroje – terminas, reiškiantis tai, kas pasaulietiška, nešventa, kasdieniška, suteršta, nešvaru. Sacrum priešingybė. Anot É. Durkheimo, visų religijų, ypač totemizmo, pagrindas yra sacrum (lotynų kalba – šventa) atskyrimas nuo profanum. Viena negali egzistuoti be kita. Profanacija yra sacrum suteršimas. Tam tikri draudimai ir taisyklės profanum sritį atskiria nuo sacrum srities. Jų nepaisant susiteršiama. Profanum žymi nesakralią nuo šventyklos atitvertą teritoriją. Apie šventyklos statybą Ezechielis pasakoja, kad šventykla turėjo aplink penkių šimtų uolekčių ilgio ir penkių šimtų uolekčių pločio sieną, kuri skyrė pašventintą vietą nuo paprastos (Ez 42, 20). Biblijoje raginama vengti išniekinti arba suteršti altorius (Iš 20, 25), šventyklą tai, kas šventa (Ez 22, 26; 23, 39), Sandorą (Mal 2, 10), aukas (Mal 1, 12), šventikus ir jų šeimas (Kun 21, 4). Ezavas, pardavęs pirmagimystės teises, yra vadinamas ištvirkėliu ir šventenybių niekintoju (Laiškas hebrajams 12, 16). Sacrum atskyrimą nuo profanum dažniausiai kontroliuoja kokia nors išrinktųjų institucija (žyniai, kunigai, šventikai). Vartojant tam tikrus žodžius ne laiku ir ne vietoje t. p. įvyksta profanacija. Įvairiose religijose draudžiama be reikalo tarti Dievo vardą (judaizme ir krikščionybėje – vienas iš dešimties Dievo įsakymų; Iš 20, 7). Profanum ir sacrum sričių skirtis dažniusiai yra iracionali (gali būti dieviškas apreiškimas), sąlyginė ir dirbtinė. Nėra ypatingų priežasčių, kodėl viena vieta turi būti laikoma šventa, o kita – ne. Tai ypač ryšku pagoniškose religijose, nes profanum ir sacrum sričių ribą nustato genčių dievų kovos padariniai. Biblijoje profanum yra glaudžiai susijęs su aukojimu svetimiems dievams: nes aukodamas savo vaiką Molochui, jis suteršė mano šventyklą ir išniekino mano vardą (Kun 20, 3). Profanum atskyrimas nuo sacrum dar grindžiamas ypatingu laiku, per kurį draudžiama dirbti kasdienius darbus. ST liepiama laikytis šabo, nes jis jums yra šventa diena (Iš 31, 14); tokią dieną profanum sričiai priklausančius darbus gali atlikti tik pašvęsti asmenys: gal neskaitėte Įstatyme, jog per šabą kunigai šventykloje pažeidžia šabo poilsį ir nenusikalsta? (Mt 12, 5).
2182