profesinė etika
profèsinė ètika, dorinio elgesio ir pareigų normų sistema, sutartinai priimta vienos profesijos atstovų. Taikomosios etikos šaka, pagrįsta bendrosios etikos pagrindinėmis kategorijomis, tyrimo metodais. Nagrinėja profesinės doros funkcionavimą visuomenėje, šios doros esmę, savybes, vaidmenį profesinėje veikloje ir kita.
Profesinė dora yra bendrosios doros savitas pasireiškimas profesinėje veikloje. Specialistų santykius lemia socialinių santykių sistema. Atskirų profesijų atstovų elgesį reguliuoja bendroji doros principų ir normų visuma, bet profesinėje veikloje šie bendrieji normatyvai žymiai modifikuojami. Profesinė dora derina visuomeninius ir asmeninius profesijų atstovų interesus, reguliuoja jų santykius darbe. Profesinis dorinis auklėjimas padeda formuoti asmenybę, tobulinti darbuotojų santykius, kelti darbo efektyvumą, pasiekti geresnių profesinės veiklos rezultatų. Elgesio normos ir taisyklės, apibrėžiančios profesionalų tarpusavio santykius ir elgesį su kitais žmonėmis (klientais, vartotojais ir kitais) ir nustatančios profesinės veiklos kokybės normas bei standartus, yra išdėstomos profesinės etikos kodekse. Pirminis kodekso tikslas yra kelti profesinių grupių dorovinę savimonę, ugdyti jų kritiškumą. Profesinės etikos kodeksas gali tapti maksimaliai suvienodinto profesinio elgesio pagrindu, kuriuo remiantis profesionalams lengviau priimti sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis. Profesinė etika, normindama specialistų profesinę veiklą ir elgesį, nesiekia sudaryti detalių nurodymų. Darbuotojo įsisąmoninti profesinės veiklos doriniai reikalavimai pasireiškia kaip profesinė sąžinė, pareiga, atsakomybė, garbė. Šios kategorijos išreiškia specialisto vertybinį santykį su savo profesija, yra jo moralinės savimonės elementai.
Profesinės etikos užuomazgos atsirado su žmogumi susijusiose profesijose. Pirmieji žinomi veiklos postulatai buvo skirti medikams. Vidurinių amžių cechų veiklos taisyklės nurodė, kaip turi elgtis cecho narys, kad cechas klestėtų, o jis išgyventų tarp kitų cecho narių. 19 amžiuje darbo diferenciacija ir specializacija labai padidino profesinės doros skirtumus. Jungtinių Amerikos Valstijų profesinės etikos specialistas S. Fishas skyrė negatyvų profesinės etikos aspektą – antiprofesionalumą: tai neteisingas subjektyvus profesinės etikos postulatų traktavimas, nederamas tarnavimas visuomenės daliai pažeidžiant kitų visuomenės narių teises.