profèsinė sveikatà, visuomenės sveikatos sudėtinė dalis. Tiria darbo sąlygų pritaikymą prie žmogaus galimybių, dirbantiesiems padeda prisitaikyti prie atliekamo darbo. Profesinės sveikatos tikslams įgyvendinti telkiami įvairių sričių specialistai (darbo medicinos gydytojai, slaugytojai, darbo saugos, ergonomikos specialistai, inžinieriai, toksikologai, psichologai, epidemiologai, teisininkai). Profesinės sveikatos būklė apibūdinama specifiniais (pvz., nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų skaičius, darbo aplinkos veiksnių, kurių normos viršija leistinas, procentas) ar kitais rodikliais (pvz., darbingo amžiaus asmenų mirtingumas 1000 gyventojų). Profesinės svekatos sąvoka susiformavo 20 a. viduryje (anksčiau profesinė sveikata buvo tapatinama arba su darbo medicina, arba su darbo higiena). 1996 įkurta Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra, kurios tikslas – gerinti Europos Sąjungos darbuotojų gyvenimo sąlygas. Europos Sąjungos šalyse organizuojami išankstiniai ir periodiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai, kurie padeda nustatyti, ar būsimas darbuotojas neserga ligomis, kurių būklė pasunkėtų pradėjus dirbti. Stebima, ar neblogėja dirbančiųjų sveikata, ar nesivysto profesinės ligos. Dirbantiesiems aiškinami rizikos veiksniai, galimi padariniai sveikatai, nurodoma naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (specialiais drabužiais, apsauginiais akiniais, respiratoriais, ausų kamštukais). Organizuojamas būtinosios medicinos pagalbos suteikimas darbovietėje, jei dirbantysis suserga ar susižeidžia. Stebimi didesnės rizikos grupių darbuotojai (jauni asmenys, nėščiosios, senyvi ar neįgalūs žmonės), jų darbo sąlygos, sveikatos būklė. Atliekami kenksmingų darbo aplinkos veiksnių matavimai darbo vietose, įvertinama jų keliama rizika, rengiamos ir įgyvendinamos prevencinės programos (svorio kontrolės, cholesterolio koncentracijos mažinimo, fizinės mankštos). Šiems tikslams įgyvendinti steigiamos profesinės sveikatos tarnybos. Jos būna vidinės (organizuojamos įmonės viduje) arba išorinės (paslaugos iš tarnybų, veikiančių už įmonės ribų). Lietuvoje šis terminas pradėtas vartoti po 1990 metų. 21 a. pradžioje veikė apie 18 000 įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos vidinių tarnybų.
2534