profèsinis mókymas, bendrojo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijas įgijimas. Profesinio mokymo paslaugas teikia bendrojo lavinimo, profesinės, aukštosios mokyklos, technikumai, tam tikros įmonėse. Pirmosios profesinio mokymo įstaigos atsirado 18 amžiaus pradžioje Vokietijoje. Plėtojantis pramonei 19 amžiuje Vakarų Europoje pradėtos steigti sekmadieninės ir vakarinės profesinio mokymo mokyklos. 19 amžiaus pabaigoje Vokietijoje jos buvo sujungtos su bendrojo lavinimo sekmadieninėmis mokyklomis. Rusijoje profesinio mokymo mokyklos pradėtos steigti 18 amžiuje (plačiau paplito 19 amžiuje), Jungtinėse Amerikos Valstijose – 20 amžiaus pradžioje.
Europos šalys (Europos Sąjungos narės ir kitos; iš viso 31) 2002 pasirašė Kopenhagos deklaraciją dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje. Deklaracijoje siūlyti prioritetai atnaujinti 2004 Maastrichte, 2006 Helsinkyje, 2008 Bordeaux.
LIETUVOJE profesinio mokymo ištakos yra amatų mokymas (amatų mokykla). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėti steigti pirmieji technikumai. 1919 priimtas pirmasis Aukštesniojo mokslo įstatymas, įsteigta Dotnuvos vidurinė žemės ir miškų ūkio mokykla (vietoj 1911 įkurtos vidurinės žemės ūkio mokyklos; nuo 1922 Dotnuvos žemės ūkio technikumas), 1920 Kaune – Aukštesnioji technikos mokykla (specialioji vidurinė mokykla; turėjo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos skyrius; 1945 pertvarkyta į Kauno politechnikumą, 1922 Vilniaus technikos mokykla (nuo 1939 Vilniaus valstybinis technikumas). 1940 SSRS okupavus Lietuvą amatų mokyklos pradėtos pertvarkyti į darbo rezervų mokyklas (rengė transporto ir pramonės darbininkus). Jos veikė Vilniuje, Rūdiškėse (Trakų rajonas), Ignalinoje. 1941 nacių Vokietijai užėmus Lietuvą sovietiniai pertvarkymai panaikinti. 1943–1944 Kaune pusiau legaliai veikė trimetis Aukštesnysis technikos skyrius (steigėjai K. Baršauskas, A. Purėnas; turėjo mechanikos, elektrotechnikos ir statybos poskyrius). 1944 SSRS vėl okupavus Lietuvą buvo kuriama sovietinė švietimo sistema. 1945 amatų mokyklos pertvarkytos į darbo rezervų mokyklas, aukštesniosios mokyklos – į specialiąsias vidurines mokyklas ir technikumus (1950 veikė 19 technikumų, iš jų – 10 žemės ūkio, 4 pramonės, 3 ekonomikos, 1 taikomosios dailės, 1 transporto). 1945 Kaune įsteigta Respublikinė valstybinių darbo rezervų valdyba. 1945 ji turėjo 20, 1949 – 39 mokyklas. Mokyklos buvo įsteigtos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kėdainiuose, Utenoje. Jose buvo rengiami baldžiai, elektros montuotojai, geležinkelininkai, kalviai, laivų motoristai, jūrų laivų statytojai ir remontininkai, metalo tekintojai ir frezuotojai, siuvėjai, staliai, statybininkai, šaltkalviai. Nuo 1953 darbo rezervų mokyklos rengė ir žemės ūkio darbininkus: traktorininkus, mašinistus, ekskavatorininkus, buldozerininkus ir kitus. Iš pradžių į šias mokyklas buvo priimami jaunuoliai, baigę pradinę mokyklą, vėliau – septynmetę mokyklą. 1956 pradėta steigti darbo rezervų mokykloms priklausančias technikos mokyklas, į kurias buvo priimami baigusieji vidurinę mokyklą. Jos rengė techninį personalą (konstruktorius braižytojus, šaltkalvius lekalininkus, radijo prietaisų surinkėjus ir derintojus). 1959 darbo rezervų mokyklos pertvarkytos į kaimo ir miesto profesines technikos mokyklas, Respublikinė valdyba – į Valstybinį profesinės technikos mokymo komitetą. Profesinės technikos mokyklos (nuo 1967 prie jų buvo steigiami vakariniai skyriai) rengė darbininkus su viduriniu išsilavinimu (jose mokėsi silpniau besimokantys moksleiviai). Į jas buvo priimami baigę nepilną vidurinę (mokslas truko 3 metus) ir vidurinę (mokslas truko 1 metai) bendrojo lavinimo mokyklą. Mokymas buvo teorinis (apėmė specialiuosius ir bendrojo mokslinimo dalykus) ir gamybinis (vyko gamybinėse įmonėse, gamyklose, kolūkiuose ir mokyklų mokomosiose dirbtuvėse, ūkiuose). Baigusieji gaudavo atitinkamą kvalifikaciją ir diplomą, dažniausiai buvo paskiriami dirbti į įmonę, kurioje atliko gamybinę praktiką, baigusieji su pagyrimu galėjo stoti į atitinkamą aukštąją ar specialiąją vidurinę mokyklą. 1984 profesinės technikos mokyklos buvo pavadintos vidurinėmis profesinėmis technikos mokyklomis. 1985 buvo 97 tokios mokyklos (58 760 mokinių), iš jų – 90 dieninių (54 740 mokinių).
Nuo 1945 prie technikumų buvo steigiami neakivaizdiniai, nuo 1954 – vakariniai skyriai. Į technikumus buvo priimami baigusieji nepilną vidurinę arba vidurinę mokyklą ir išlaikę 2–3 egzaminus. Dieniniame skyriuje mokslas truko 3–4 metus, vakariniuose ir neakivaizdiniuose – metais ilgiau. Buvo dėstomi bendrojo lavinimo, bendrosios technikos ir specialieji dalykai. Daug laiko skirta gamybinei praktikai. Baigusieji galėjo stoti į aukštosios mokyklos neakivaizdinį arba vakarinį skyrių, gavę diplomus su pagyrimu arba išdirbę 3 metus – į dieninį skyrių. 1987 buvo 66 technikumai, juose mokėsi 58 780 moksleivių, iš jų – 45 204 dieniniame, 2916 vakariniame, 10 660 neakivaizdiniame skyriuje. 1965 įsteigti pirmieji naujo tipo technikumai, vadinamieji tarybiniai ūkiai‑technikumai: Buivydiškių ir Klaipėdos. Juose mokslas buvo siejamas su žemės ūkio gamyba. 1987 buvo 20 žemės ūkio technikumų, iš jų – 19 tarybinių ūkių‑technikumų).
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vidurinės profesinės technikos mokyklos pertvarkytos į 4 pakopų profesines mokyklas. Pagal Švietimo įstatymą (1991, nauja redakcija 2003) technikumai pertvarkyti į aukštesniąsias mokyklas. Jas galėjo lankyti asmenys, įgiję vidurinį ir siekiantys įgyti aukštesnįjį išsilavinimą (2003 aukštesniosios mokyklos pertvarkytos į kolegijas). 1993 pradėtos steigti alternatyvios mokymo įstaigos – jaunimo mokyklos, kurios teikia bendrąjį pagrindinį išsilavinimą ir ikiprofesinį mokymą. 1996 Vilniuje įkurtas Profesinio mokymo metodikos centras. Pagal Profesinio mokymo įstatymą (1997, nauja redakcija 2007) profesinis mokymas skirstomas į pirminį profesinį mokymą, tęstinį profesinį mokymą (tęstinis švietimas) ir profesinį orientavimą. Pirminis profesinis mokymas yra formalusis ir skirtas įgyti pirminę kvalifikaciją. Jis apima keturių pakopų profesinę mokyklą ir neuniversitetines aukštąsias mokyklas (kolegijas). Pirmos pakopos profesinė mokykla (mokymas trunka 2 metus, specialiųjų poreikių asmenims – 3 metus) skirta moksleiviams, ne jaunesniems kaip 14 metų (iki 18 metų) ir neturintiems pagrindinio išsilavinimo. Baigusiesiems išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas, bet nesuteikiamas pagrindinis išsilavinimas (pageidaujantiems sudaroma galimybė gauti pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, jie gali toliau mokytis vidurinėse bendrojo lavinimo arba profesinėse mokyklose). Antros pakopos profesinė mokykla (mokymas trunka 2 metus, specialiųjų poreikių asmenims – 3 metus) skirta moksleiviams (15/16–17/18 metus), turintiems pagrindinį išsilavinimą ir norintiems įgyti tik profesinę kvalifikaciją. Baigus šią mokyklą įgyjama kvalifikuoto darbuotojo profesija. Siekiantieji įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją mokosi trimetėje trečios pakopos profesinėje mokykloje, kuri skirta moksleiviams (15/16–19/20 metų), baigusiems pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą. Baigusieji vidurinę mokyklą ir siekiantys įgyti profesinę kvalifikaciją (18–21 metų) gali mokytis ketvirtos pakopos profesinėse mokyklose (mokymosi trukmė 1–2 metai, specialiųjų poreikių asmenims – 3 metus). Profesinio mokymo programą (derinama su darbdaviams atstovaujančia įstaiga, pvz., Pramonės, prekybos ir amatų rūmais) sudaro 2 dalys: bendroji ir pasirenkamoji. Praktiniam mokymui skirta 60–70 % viso profesijos dalykams skirto laiko. 2001 į visas pagrindinio profesinio mokymo programas įvestas verslumo modulis (modulinis mokymas). Ekologijos dalykai, informacinės technologijos, specialybės užsienio kalba integruoti į profesijos dalykus arba išskirti kaip savarankiški moduliai. 2002 parengta Profesijos mokytojo rengimo Lietuvoje koncepcija ir Profesijos mokytojo profesijos standartas. Vytauto Didžiojo universitete pradėtas pirminis profesijos mokytojų rengimas (Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio rengimo studijų centras parengė vienmetę pedagoginio minimumo modulinę programą profesijos mokytojams). 2007 įteisinta pameistrystės mokymo organizavimo forma (mokoma darbo vietoje – įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją; teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje).