profilnis mókymas, mokymo diferencijavimas (diferencijuotas mokymas) pagal moksleivių siekius, polinkius, gebėjimus sudarant jiems galimybę pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus ir jų kursus. Profilinis mokymas suteikia galimybę kiekvienam moksleiviui pačiam susikurti individualų mokymosi modelį pasirinkus vieną mokyklos siūlomų profilių, kai kurių dalykų nesimokyti, kitus studijuoti išplėstai. Profilinis mokymas padeda moksleiviui geriau pasirengti pasirinktai profesijai. Dėl profesijos dar neapsisprendusiam moksleiviui profilinis mokymas sudaro galimybę mokytis daugiau bendrųjų dalykų, apsisprendusiajam – koreguoti savo pasirinkimą pageidaujama linkme. Profilinio mokymo tikslas – garantuoti, kad kuo daugiau jaunuolių įgytų kokybišką vidurinį išsilavinimą, plėtoti demokratinius ir humanistinius mokyklos pagrindus, diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesą, padaryti jį patrauklesnį, efektyvesnį. Profilinis mokymas leidžia labiau atsižvelgti į kintančius visuomenės ekonominius ir socialinius plėtros poreikius, moksleivius moko prisitaikyti prie spartėjančios visuomenės gyvenimo kaitos, socialinės ir kultūrinės globalizacijos procesų, ugdo moksleivių bendruosius gebėjimus atsižvelgiant į žinių visuomenės poreikius, mažina atotrūkį tarp akademinės bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo krypčių, t. p. plėtoja švietimo valdymo decentralizavimą sudarant sąlygas dalį ugdymo turinio formuoti pačiai mokyklai pagal turimus išteklius, moksleivių ir regiono poreikius. Profilinio mokymo svarbiausi uždaviniai: ugdyti harmoningą asmenybę, sudaryti sąlygas kiekvienam moksleiviui galimybę rinktis savo gabumus, polinkius ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią, stiprinti mokymosi motyvaciją ir mažinti mokymosi nesėkmių tikimybę, apsispręsti dėl savo tinkamumo tam tikrai profesinės veiklos sričiai, daryti ugdymą prieinamesnį specialiųjų poreikių vaikams. Profilinio mokymo įgyvendinamas moksleivius suburiant į nuolatines grupes pagal profilius, pakraipas, dalyko kursus, moksleivių siekius ir kita. Kiekviena grupė mokosi pagal dalyko atitinkamo kurso programą. Ugdymo planai sudaromi taip, kad moksleiviai tęstų svarbiausių dalykų mokymąsi, pradėtą pagrindinėje mokykloje, toliau plėtotų gebėjimus, perimtų humanitarinių, gamtos mokslų, technologijų, sukauptą socialinę ir ekonominę patirtį.
LIETUVOJE 1998 patvirtintas profilinio mokymo modelis buvo tikrinamas ir koreguojamas, įvestas 2000. Nauja Profilinio mokymo modelio redakcija patvirtinta 2002. Bendrojo lavinimo mokyklose profilinis mokymas įvedamas nuo XI klasės (gimnazijose – III klasės, profesinėse mokyklose – I–II kurso). Rengiant moksleivius profiliniam mokymui pagrindinės mokyklos IX–X klasėse (gimnazijos I–II klasėse) pateikiami profiliavimo pradmenys: moksleiviams sudaromos sąlygos apsispręsti dėl tolesnio mokymosi, pasirinkti mokymosi kryptį (profilį). Tęsdamas mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą moksleivis renkasi vieną šių profilių: humanitarinį (lietuvių kalba, gimtoji kalba nelietuvių mokyklų moksleiviams, istorija, politologija, užsienio kalbos), realinį (matematika, informacinės technologijos, biologija, fizika, chemija), technologinį (ekonomikos ir verslo pagrindai, informacinės technologijos) arba meninį (muzikos, choreografijos, teatro ir kita). Humanitarinio ir realinio profilių ugdymo turinio pagrindas yra bendrojo lavinimo dalykų mokymasis. Technologinį arba meninį profilį pasirinkusiems moksleiviams šalia bendrojo lavinimo pagrindų teikiami pasirinktos technologijos arba meno srities pagrindai, sudaromos prielaidos profesinei kvalifikacijai įgyti arba suteikiama profesinė kvalifikacija, galimybė toliau mokytis aukštojoje mokykloje. Profilinis mokymas įgyvendinamas skirtingus profilius pasirinkusių moksleivių ugdymo procesą organizuojant pagal skirtingus individualius ugdymo planus, perteikiant mokomuosius dalykus skirtingo sudėtingumo ir paskirties kursais. Galimi du to paties mokomojo dalyko kursai – bendrasis (perteikia dalyko pagrindus, apima plačiai vartojamas dalyko sąvokas, pagrindinius dėsningumus, idėjas, jų kontekstą ir taikymą praktiškai, veiklos kompetenciją ir vertybines nuostatas) ir išplėstinis (savo turiniu platesnis už to paties dalyko bendrąjį kursą, apima žinių, mokėjimų, įgūdžių ir praktinių gebėjimų visumą, skirtas ugdyti savarankiško mokymosi gebėjimus). Šiuos kursus gali papildyti mokyklos siūlomi dalyko pasirenkamieji moduliai (modulinis mokymas). Bendrojo ir išplėstinio kursų bendrąsias programas tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Dalykų pasirenkamųjų modulių programas pagal moksleivių poreikius kuria mokytojai, tvirtina mokyklos direktorius.