programãvimas, programų sudarymas kompiuteriui suprantama kompiuterio kalba arba tokia aukštojo lygmens programavimo kalba, kurią būtų galima paversti kompiuterio kalba. Programuojami matematikos, ekonomikos, buhalterijos, fizikos, technikos, tekstų apdorojimo, vaizdų apdorojimo ir kiti uždaviniai. Sudėtingi uždaviniai programuojami keliais etapais. Pirmiausiai tiksliai suformuluojama užduotis, kurią turės spręsti programa, numatomos pradinių duomenų ir rezultatų pateikimo formos, nustatomi pradiniai duomenys, sudaromas (arba parenkamas) užduoties sprendimo metodas (jis dažniausiai parenkamas iš esamų), geriausiai tinkantis konkrečiai užduočiai. Kiti etapai: sudaromas algoritmas; sudaroma programos struktūra, nustatomos jos dalių funkcijos ir tarpusavio ryšiai, programos sąsaja su naudotoju ir kitomis programomis bei įrenginiais; programa derinama ir testuojama tam tikrais specialiai šiam tikslui parengtais kontroliniais duomenimis; rengiama programos dokumentacija. Testuojant pastebėtos klaidos taisomos ir vėl testuojama, kol neberandama naujų klaidų (jei testuojant klaidų neaptinkama, nereiškia, kad jų nėra). Klaidų gali būti su kitais pradiniais duomenimis (išskyrus labai paprastas programas, kai testai apima visus galimus pradinių duomenų variantus). Įrodyti, kad programoje nėra klaidų, galima ją verifikuojant, bet verifikavimas yra sudėtingas darbas ir naudojamas tik labai atsakingoms programoms. Jei vartojama aukštojo lygmens programavimo kalba, algoritmas ir programa rengiami dažniausiai kartu. Tokia programa nesunkiai suprantama ir ją galima laikyti algoritmu, o programavimo kalbą vadinti algoritmine kalba.
988