progrãminė ranga (angl. software), kompiuterio vykdomų instrukcijų seka, skirta tam tikriems veiksmams atlikti. Dažniausiai tokia įranga sukuriama programavimo kalbomis, o vėliau vykdoma kompiliuojant ar interpretuojant parašytą kodą. Skirstoma į dvi grupes: sisteminę (bendrąją) ir taikomąją programinę įrangą.
Sisteminę programinę įrangą sudaro operacinė sistema, tvarkyklės (angl. drivers), BIOS (angl. Basic Input / Output System), kompiliatoriai ir kita įranga, kuri skirta paties kompiuterio ir taikomųjų programų veikimui užtikrinti. Operacinė sistema (OS) – programų komplektas, valdantis kompiuterio, prie jo prijungtų įrenginių (klaviatūros, spausdintuvo ir kitų) ir jame esančios programinės įrangos darbą. Sudaro sąsają tarp kompiuterio ir jo vartotojų. Vykdo kompiuteriui pateiktas užduotis, paleidžia joms reikalingas programas, skirsto joms kompiuterio išteklius (atmintį, procesoriaus laiką ir kita), tvarko duomenų siuntimą kompiuterio įrenginiams. Tai terpė, kurioje veikia visos kitos į ją įdiegtos programos. Vienu metu gali atlikti daug užduočių. Gali naudoti vienas arba keli (daug) vartotojai. Pirmųjų kompiuterių operacinės sistemos turėjo tekstinę vartotojo sąsają, vėliau paplito patogesnės naudoti grafinės vartotojo sąsajos. Populiariausios asmeninių kompiuterių grafinės operacinės sistemos yra: Windows, Linux, Mac OS (asmeninių kompiuterių), Android, iOS (mobiliųjų įrenginių), Unix, Windows Server (tarnybinių stočių). Tvarkyklė – specialios paskirties programa, sukurianti tam tikrą abstrakcijos lygmenį vykdant tam tikrus veiksmus, dažniausiai kreipiantis į įrenginius ar duomenis. Skirtingai nuo daugelio kitų programų, tvarkyklės nėra skirtos tiesioginiam darbui su vartotoju, o pasiekiamos tik per kitas, taikomąsias programas arba kitas tvarkykles. BIOS – bazinė įvesties / išvesties sistema. Tai sisteminė programa, kuri saugoma kompiuterio pastoviosios atminties mikroschemoje (informacija nedingsta išjungus įrenginį iš maitinimo tinklo). Įjungus kompiuterį BIOS atlieka pirminius kompiuterio paleidimo veiksmus ir perduoda valdymą operacinei sistemai. BIOS atlieka tokias funkcijas: atlieka kompiuterio tikrinimo testą POST (angl. Power On Self Test), kurio metu įjungus kompiuterį tikrinami visi svarbiausi sistemos komponentai; konfigūruoja ir derina (angl. BIOS Setup) kompiuterio aparatūros parametrus; paleidžia operacinę sistemą ir pateikia jai programiniam aptarnavimui skirtas tvarkykles; suderina sisteminę plokštę su kitais kompiuterio komponentais; užtikrina sisteminių įrenginių aparatines pertrauktis (angl. interrupt). Kompiliatorius – programinė įranga, kuri transliuoja (paverčia) tam tikra programavimo kalba parašytą programą į ekvivalenčią programą kita programavimo kalba. Dažniausiai kompiliatorius transliuoja aukšto lygio programavimo kalba parašytą kodą į mašininį ar objektinį kodą, kurį gali vykdyti tam tikras kompiuteris arba virtuali mašina. Tačiau galimas ir atvirkščias variantas – kai iš žemo lygio mašininio kodo transliuojama (verčiama) į aukšto lygio programavimo kalbą; tokiu atveju kompiliatorius dažniausiai vadinamas dekompiliatoriumi.
Kadangi įvairūs programinės įrangos gamintojai nevienodai nubrėžia ribą tarp sisteminės ir taikomosios programinės įrangos, pastaruoju metu sisteminės programinės įrangos terminas rečiau vartojamas – apsiribojama operacinės sistemos sąvoka, kuri apima ne vien operacinę sistemą, bet visą sisteminę programinę įrangą.
Taikomoji programinė įranga – programos, skirtos atlikti tam tikras funkcijas vartotojams (paprastiems vartotojams, ne informacinių technnologijų profesionalams). Tipiški taikomųjų programų pavyzdžiai yra: skaičiuoklės, teksto apdorojimo programos (vadinamieji tekstų redaktoriai), buhalterinės programos, žaidimai. Tam tikrai sričiai taikytinos programos, turinčios bendrų savybių, dažnai vadinamos programų paketu (pvz., MS Office programų paketas, Open Office paketas). Taikomųjų programų terminas vartojamas siekiant atskirti atitinkamą programų grupę nuo sisteminių programų, tokių kaip operacinės sistemos, tvarkyklės, kompiliatoriai ir panašiai, kurios skirtos paties kompiuterio ir taikomųjų programų veikimui užtikrinti.
Kai kuriose integruotose sistemose gali būti sudėtinga ar net neįmanoma atskirti sisteminę ir taikomąją programinę įrangą, pvz., mikrobangų krosnelėse, t. p. mikrokompiuteriuose, valdikliuose (kontroleriuose) naudojama programinė įranga (angl. firmware) – įmontuotoji programinė įranga. Programinė įranga gali būti atvirojo kodo (angl. open-source) arba uždarojo kodo (angl. closed-source). Atvirojo kodo programinė įranga yra platinama sudarant laisvą prieigą prie jos programinio kodo (angl. source) – vartotojams leidžiama jį modifikuoti ir plėsti tokios programinės įrangos funkcionalumą. Uždarojo kodo programinė įranga yra komercinis produktas (įsigyjama ir naudojama tik galutinė programa, kodas neatskleidžiamas), vartotojai neturi galimybės tokios įrangos keisti.
abstraktus programinės įrangos kūrėjo programavimo kodas
2727