programinės staklės
progrãminės stãklės, automatinės pjovimo staklės, kurių darbo įrankio, apdirbamos detalės judesiai ir darbo režimas valdomi pagal iš anksto sudarytą programą. Būna skaitmeninio (valdo operatorius) ir skaitmeninio programinio (valdo kompiuteris; tikslios ir sparčiaveikės programinės staklės, kurių automatinės valdymo komandos dubliuojamos su rankinio valdymo sistemos komandomis) valdymo; taškinio pozicinio (pvz., gręžimo programinės staklės), stačiakampio pozicinio (pvz., tekinimo arba ištekinimo programinės staklės) ir kontūrinio apdirbimo (pvz., kontūrinio frezavimo programinės staklės). Pagal apdirbimo operaciją skiriamos tekinimo, frezavimo, gręžimo, ištekinimo, šlifavimo, elektroerozinio ir kitokio apdirbimo programinės staklės. Programinių tekinimo staklių konstrukcija panaši į revolverinių tekinimo staklių konstrukciją; jos turi 1 arba 2 suklių (priekinio ir užpakalinio; ruošinys apdirbamas iš abiejų pusių) galvutę.
Tekinant 2 suklių galvute išvengiama bazavimo paklaidos perkeliant ruošinį, sutaupoma laiko, be to, vienu metu galima apdirbti 2 tokius pat arba skirtingus ruošinius, nes staklių valdiklis vienu metu gali veikti pagal dvi programas. Programinių frezavimo staklių konstrukcija panaši į horizotaliųjų frezavimo staklių konstrukciją. Šiomis staklėmis palyginti su tekinimo programinėmis staklėmis apdirbamos ne tik plokštumos, bet ir erdviniai paviršiai (sudarant programą poslinkiai nurodomi trijų koordinačių ašių atžvilgiu); jų stalą galima pasukti apie vieną koordinačių ašį ir detalę frezuoti iš penkių pusių. Universaliosios programinės metalo pjovimo staklės su automatizuotu apdirbimo ciklu (ruošinį nustatant tik vieną kartą) vadinamos daugelio operacijų staklėmis. Jos yra iki 10 kartų našesnės, tikslesnės, jautresnės negu rankinio valdymo staklės; iš jų dažnai sudaromos automatinės linijos arba programiniai barai, valdomi kompiuteriais. Pirmosios skaitmeninio programinio valdymo staklės sukurtos 1952 Masačusetso technologijos institute (Jungtinės Amerikos Valstijos), Lietuvoje programines stakles 1974–92 gamino Vilniaus šlifavimo ir Žalgirio staklių gamyklos, 1975–92 – Kauno staklių gamykla. 1995–2014 programines frezavimo stakles gamino bendrovė Vingriai.