programinis apdirbimas

progrãminis apdirbmas, ruošinio apdirbimas pagal iš anksto sudarytą programą. Apdirbama programinėmis staklėmis arba kitu programiniu įrenginiu (štampavimo presu, taškinio suvirinimo aparatu); pagal jų valdiklyje įrašytą programą (būna standartinė ar specialiai sudaroma) valdomos apdirbimo operacijos (ruošinio tiekimas, tvirtinimas, įrankio judesiai, jo keitimas, grąžinimas į pradinę padėtį, gatavų detalių nuėmimas), jų seka. Įrankis ir ruošinys valdomi taškiniu poziciniu (įrankis dirba fiksuotoje padėtyje; ruošinys ir įrankio suportas į pradinę padėtį grąžinami vienu metu arba paeiliui), stačiakampiu poziciniu (įrankis juda stačiakampe trajektorija) ir trajektoriniu (ruošinys ir įrankio suportas vienu metu perstumiami dviejų ir daugiau ašių atžvilgiu; pastūmų greičius derina valdiklio specialus įtaisas – interpoliatorius) būdu. Detalės apdirbimo programai sudaryti naudojami paprogramiai; jais iš pradžių programa sudaroma iš simbolių, esančių valdiklio meniu (vadinamas rankinis arba sąveikinis programavimas), po to ši programa paverčiama G kodais; tokia programa dirba naujausios kartos programinės staklės. Sudėtingos formos (pvz., štampo, liejimo ir presavimo formos) detalių apdirbimo programoms sudaryti naudojami mechaninio apdirbimo programiniai paketai, kad lengviau būtų operatoriui parinkti reikiamus įrankius, jų formą ir pjovimo režimus (paviršių apdirbimo seką, įrankių eigą ir jų trajektorijas parenka pati programa). Programinis apdirbimas našus, tiksliai apdirbamos detalės, racionaliai naudojamos staklių ir kitų įrenginių galimybės.