programúotasis mókymas, mokymas pagal specialiai suprogramuotos mokymo medžiagos užduotis. Tikslas – individualizuoti ir sistemingai grįžtamuoju ryšiu valdyti mokymo procesą. Programuotojo mokymo esmė yra aiški orientacija į dalyką. Mokomoji medžiaga sumažinama iki minimumo, paliekama tik tai, kas esmingiausia, logiškai suskirstoma į mažiausias esmines dalis (dozes), kurios patogios mokytis ir padeda savarankiškai suvokti mokomąją medžiagą. Kartu tiksliai, aiškiai ir paprastai nurodoma kiekvienos užduoties veiksmų tvarka. Kiekvienas veiksmas reikalauja kontrolinio atsakymo. Mokinys ir mokytojas iš karto sužino, ar atsakymas teisingas.
Programuotojo mokymo terminas (paimtas iš kibernetikos) apima tarpusavyje susijusias valdančiąją (ugdytojo) ir valdomąją (ugdytinio) sistemas. Siekiant padidinti mokymo proceso valdymo efektyvumą programuotąjį mokymą 1954 pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas B. F. Skinneris straipsnyje Mokymosi mokslas ir mokymo menas (The Science of Learning and Art of Teaching). Jis sukūrė tiesinę mokomąją programą: mokymo dozės išdėstomos nuosekliai, ugdytinis, išmokdamas jas vieną po kitos, išmoksta tam tikrą kursą arba jo dalį, žinios vertinamos pagal atsakymą į kontrolinius klausimus (testus, korteles), pasirinktą iš kelių siūlomų arba paties sugalvotą (aktyvųjį). Mokymo procesas suprantamas kaip asociacijų susidarymas tarp stimulo ir poveikio, kurį patiria ugdytinis, ir jo reakcijų į šį poveikį (S→R, t. y. stimulas sukelia reakciją). Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkas N. Crowderis sudarė šakotinę programuotojo mokymo sistemą: medžiagos dozės, kontroliniai klausimaai ir atsakymai (teisingi ir klaidingi) išdėstomi taip, kad kiekvienas atsakymas lemtų kitos šakos pasirinkimą. Pagal šakotinę mokomąją programą ugdytiniui paaiškinama, kur jis suklydo, kurso nesupratę ugdytiniai vėl jį kartoja. Naudojantis mišriąja programa visiems ugdytiniams, kurie mokosi tam tikrą kursą, privalomas tiesinės programos nuoseklumas, bet pažengusiems leidžiama kai kurias žinias papildyti pagal šakotinę programą. Programuotasis mokymas taikomas stereotipinėmis, be pakitimų pasikartojančiomis aplinkybėmis, todėl efektyvesnės yra etapinio mokymo (pagal rusų psichologo P. Galperino sukurtą išmokimo teoriją, interiorizuojamos žinios ir išmokstami atitinkami mąstymo ir praktiniai veiksmai; interiorizacija) ir probleminio mokymo formos.
Iš pradžių buvo mokoma iš programuoto vadovėlio (mokymosi kursas išdėstytas dozėmis pagal tiesinę, šakotinę arba mišriąją programą) arba mokymo mašinomis (skaičiavimo įrenginių komplektas, vykdantis mokomąją programą ir leidžiantis vienu metu mokyti didelę grupę), kurios buvo naudojamos, pvavyzdžiui, automatizuotoje mokymo klasėje (patalpa su technikos priemonėmis, mechanizuotomis ir automatizuotomis mokomosiomis programomis). 20 amžiaus pabaigoje programuotą vadovėlį ir mokymo mašiną pakeitė kompiuteriai.
Programuotasis mokymas naudingas mokantis kai kurių įgūdžių, bet netinka mokyti pagrindinio dėstomojo dalyko, kritikuojamas dėl blogo vidinės, psichikos veiklos valdymo, kad yra nuobodus, neskatina mokinių iniciatyvos, kūrybiškumo, riboja jų bendravimą, ugdytojas negali sekti mąstymo operacijų. Programuotasis mokymas paskatino kurti naujas technines mokomąsias sistemas, kompiuterinį mokymą, modulinį mokymą.
LIETUVOJE programuotuoju mokymu susidomėta apie 1960. Iš pradžių kortelėmis arba testais buvo atliekama standartizuota žinių apklausa. Apie 1970 šią apklausą imta mechanizuoti. Nuo 1970 susivienijimas Praktika (Vilnius) gamino įrenginius Eureka programuotojo mokymo klasėms. 1985 bendrojo lavinimo mokyklose buvo 68, profesinėse technikos mokyklose – 54, technikumuose – 39, aukštosiose mokyklose – 62 šio tipo klasės. 1978 Kauno politechnikos instituto studentams mokyti pradėta taikyti automatizuota mokymo sistema (AMS), sukurta Kijevo kibernetikos institute ir SSRS aukštojo mokslo problemų institute (Maskva). Nuo 1985 AMS pasitelkus elektronines skaičiavimo mašinas (ESM) buvo naudojama programavimo ir anglų kalbos, duomenų struktūrų ir universalių duomenų bazių disciplinoms mokyti. Mokinys displėjumi (ekraninis pultas) pagal programą bendravo tik su ESM, kuri rodė ir statistinius mokymo rodiklius: į kiek klausimų atsakyta teisingai, kiek sugaišta laiko. Nuo 20 amžiaus pabaigos programuotąjį mokymą pakeitė kompiuterinis, modulinis mokymas.