prohibcija (lot. prohibitio – draudimas), valstybės valdžios draudimas plėtoti alkoholinių gėrimų gamybą ar pardavimą. Platesne prasme terminas vartojamas nusakant istorinį laikotarpį, kai tokie įstatymai veikė, arba tokius draudimus ginančius politinius ir socialinius judėjimus. Prohibicija gali būti taikoma visoje šalyje ar jos dalyje arba taikoma tik kai kuriais aspektais (dalinė prohibicija).
Istorija
Su alkoholizmu bandyta kovoti nuo seno, pvz., Actekų imperijoje, senovės Kinijoje, feodalinėje Japonijoje, Polinezijoje. Girtuokliavimą laiko blogiu ir dauguma pasaulio didžiųjų religijų. Islamas draudžia net nuosaikiai vartoti fermentuotus gėrimus, ši nuostata įrašyta Korane. Rytų Azijos šalyse girtuokliavimas nėra griežtai draudžiamas, pvz., Japonijoje girtuokliai tik perspėjami, kad nesužeistų savęs ir kitų.
Vakarų pasaulyje mėginimai uždrausti gaminti, parduoti ar pervežti alkoholinius gėrimus yra palyginti nesenas reiškinys. Manoma, jo ištakos susijusios su 18 a. prasidėjusia alkoholio distiliacijos technologijų sparčia plėtra ir didėjančiu piktnaudžiavimu alkoholiu. Prohibicijos klausimą pradėjo kelti tie, kurie buvo susirūpinę visuomenės sveikata bei dora ir manė, kad besaikis girtuokliavimas kelia didelę grėsmę svarbiausiems visuomenės institutams, pirmiausia šeimai. Didesnį akstiną prohibiciniams judėjimams davė protestantų religija.
Jau nuo 18 a. vidurio Anglijoje ir Šiaurės Amerikos kolonijose vyriausybės dažnai, bet nesėkmingai mėgindavo varžyti per didelį distiliuoto spirito vartojimą. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas A. Lincolnas pareiškė, kad jo laikais svaiginamuosius gėrimus vartoja visi, neatsisako niekas. Daugelis žmonių pradėjo tikėti, kad yra glaudus ryšys tarp girtuokliavimo ir didėjančio nusikalstamumo bei skurdo, kad vienintelis būdas užkirsti šiai grėsmei kelią yra uždrausti girtuoklystę platinančius verslus. Pirmasis prohibicijos įstatymas buvo priimtas 1851 06 02 Jungtinių Amerikos Valstijų Meino valstijoje (atšauktas 1856). Jis draudė spiritinių ar svaigiųjų gėrimų gamybą ir pardavimą, išskyrus medicininiams ir technologiniams tikslams. Iki 1855 tokius įstatymus priėmė 13 valstijų, tuo laikotarpiu alkoholio suvartojimas vienam žmogui sumažėjo iki keturių litrų per metus (19 a. 3 dešimtmetyje buvo 27 litrai). Ši tendencija pasikeitė kilus Jungtinių Amerikos Valstijų pilietiniam karui (1861–65), po jo šalyje sparčiai daugėjo barų, juose klestėjo lošimas kortomis, prostitucija, girtuokliavimas ir smurtas. 19 a. antroje pusėje ėmė sparčiai plisti moterų judėjimas, reikalaujantis uždaryti barus. 20 a. pradžioje šį požiūrį rėmė milijonai amerikiečių.
amerikiečių spauda praneša apie konstitucijos pataisą ir prohibicijos paskelbimą (New York Tribune, 1917 12 18; Kongreso biblioteka)
Niujorke policijos agentai išpila alkoholinį gėrimą (1921; Kongreso biblioteka)
Niujorke policijos agentai išpila alkoholinį gėrimą (1921; Kongreso biblioteka)
1916 prohibicijos įstatymai buvo priimti 23 valstijose iš 48. Jie nebuvo efektyvūs – liko daug valstijų, kurios prohibicijos nesilaikė motyvuodamos, kad tai prieštarauja Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijai. 1917 Kongresas priėmė konstitucijos 18 pataisą (galiojo 1920–33), kuri įvedė prohibiciją visoje šalyje. 20 a. pirmaisiais dešimtmečiais pasitelkus prohibiciją su besaikiu alkoholio vartojimu mėgino kovoti ir Kanada (1901–18 prohibicijos įstatymus priėmė dauguma valstijų), kelios Europos protestantiškosios šalys – Islandija (1915–22), Norvegija (1916–27), Suomija (1919–32). Švedijoje visiškos prohibicijos idėja 1922 buvo atmesta referendumu, prohibicija iš dalies (per mėnesį asmuo galėjo pirkti tik nustatytą stipriųjų gėrimų kiekį) galiojo 1917–55. 1914–25 prohibicijos įstatymas galiojo ir Rusijoje (nuo 1922 SSRS), čia drausta restoranuose pardavinėti stiprius alkoholinius gėrimus. Bandymas draudimais kovoti su alkoholio paplitimu buvo pakartotas 1985 SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumui išleidus įstatymą Dėl kovos su girtuoklyste ir alkoholizmu.
Veiksmingumas
Griežti kovos su girtuokliavimu metodai ne visada yra sėkmingi. Ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose prohibicijos įstatymų galiojimo laikotarpiu pagausėjo policijos netoleruotino elgesio atvejų, kišimosi į asmeninį gyvenimą, susišaudymų. Rašytojai ir publicistai tvirtino, kad prohibicija sunaikino alkoholio vartojimo Jungtinėse Amerikos Valstijose tradicijų toleruotinas puses, privertė žmones net daugiau gerti, skatino įstatymų negerbimą, išaugino ištisą kriminalinių nusikaltėlių kartą (būtent dėl nelegalių barų verslo Jungtinėse Amerikos Valstijose atsirado ir sustiprėjo mafija), padidino korupciją. Statistiniai tyrimai rodo, kad alkoholio suvartota mažiau, nusikalstamumo rodikliai labai nepakito, bet visuomenės diduma prohibicijos veiksmingumu nusivylė. Taip atsitiko visose prohibicijos įstatymus įsivedusiose šalyse. Vėliau pradėta ieškoti kitokių kovos su alkoholizmu metodų. Vienur jie labiau liečia vartotoją (pvz., Švedijoje), kitur – pardavėją (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose).
Lietuvoje
Lietuvoje ryškiausia kovos su alkoholizmu apraiška buvo žemaičių vyskupo M. Valančiaus 1858 rudenį organizuotas blaivybės sąjūdis. M. Valančiaus paraginti kunigai kvietė žmones atsisakyti degtinės, kūrė blaivybės brolijas. Jų nariai prieš altorių pasižadėdavo nebegerti degtinės ir jos gaminių. M. Valančiaus įtaigumo paveikti gerti atsisakė daugelis elito atstovų. 1858–60 Kauno gubernijoje degtinės suvartojimas sumažėjo aštuonis kartus. Didžiausias pasipriešinimas kilo iš prekybininkų, carinės valdžios ir bajorijos (propinacija). Dėl blaivybės 1859–62 valstybė iš Kauno gubernijos neteko daugiau kaip 3 mln. rublių pajamų. 1863 Vilniaus gubernatorius M. Muravjovas uždraudė blaivybės judėjimą kaip politinę akciją, bet jos idėja išliko ilgam. Nepriklausomoje Lietuvoje ją mėgino plėtoti kunigai. 20 a. pabaigoje atkūrus Lietuvos nepriklausomybę alkoholizmas visuotinai pripažintas socialine problema, bet efektyvių kovos metodų nėra.
blaivybės įvedimui Lietuvoje paminėti (spalvintas medžio raižinys, 19 a., dailininkas Aleksandras Vinkus-Vitkauskas)
1995 priimtu (2004 nauja redakcija) Alkoholio kontrolės įstatymu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Alkoholio vartojimo ir prieinamumo kontrolės svarbą parodo kasmetiniai įstatymo keitimai. Ypač didelio atgarsio visuomenėje sulaukė 2017–19 Lietuvos Respublikos Seimo priimti ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės (sveikatos ministras A. Veryga) įgyvendinti įstatymo pakeitimai (apribotas prekybos alkoholiu laikas, padidintas asmenų, kuriems gali būti parduodamas alkoholis, amžius nuo 18 iki 20 metų, uždrausta alkoholio reklama).