projekcija: a – centrinė, b – lygiagrečioji
projèkcija (lot. projectio – metimas į priekį), kūno vaizdavimas plokštumoje ar kitokiame paviršiuje pagal tam tikras taisykles. Tegul S ir M yra taškai šalia plokštumos α, o tiesė, einanti per taškus S ir M, kerta plokštumą α. Taško M centrinė projekcija plokštumoje α taško S atžvilgiu yra tiesės SM ir plokštumos α susikirtimo taškas M′; čia taškas S yra projektavimo centras, tiesė SM – projektavimo spindulys, o plokštuma α – projekcijų plokštuma. Figūros F centrinė projekcija projekcijų plokštumoje α taško S atžvilgiu yra visų jos taškų projekcijų aibė F′. Lygiagrečioji projekcija gaunama tada, kai taškas S yra be galo nutolęs ir projektavimo spinduliai lygiagretūs. Kai projektavimo spinduliai statmeni projekcijų plokštumai, gaunama statmenoji, arba ortogonalioji projekcija, kai šie spinduliai su projektavimo plokštuma sudaro tam tikrą kampą – aksonometrinė projekcija. Pagal lygiagrečiąsias projekcijas sudaromi pagrindiniai projektų brėžiniai. Specialiosios projekcijos plokštumoje, sferoje naudojamos astronomijoje, topografijoje, kartografijoje, kristalografijoje.
1751