Pròklas (Proklos), Pròklas Diadòchas (Proklos ho Diadochos) apie 410Konstantinopolis 485Atėnai, graikų filosofas. Vėlyvojo neoplatonizmo Atėnų mokyklos atstovas.
Išsilavinimas ir veikla
Apie Proklo gyvenimą daugiausia žinoma iš Proklo mokinio Marino Neapoliečio (440–495) veikalo Proklas, arba Apie laimę (486). Studijavo filosofiją, retoriką, matematiką iš pradžių Aleksandrijoje ir maždaug nuo 431 – Atėnuose pas filosofus neoplatonikus Plutarchą Atėnietį (apie 350–432) ir Sirianą (mirė 437). Po 437 pradėjo vadovauti Platono akademijai.
Filosofijos bruožai
Platoną interpretavo remdamasis Plotinu. Šio emanacijos teorijai siekė suteikti sistemiškumo ir vienalytiškumo. Formulavo trejybės sampratą, jos elementais laikė vienį, begalybę ir ribą. Plėtojo vienio dialektiką, siekė apibūdinti daugį kaip vienį ir vienį kaip daugį, atskleisti formas, kurias įgyja vienis.
Pirmąjį pradą laikė ne būtimi, o vienybe. Ši pradinė absoliuti vienybė (Dievas) sukuria daugybę daiktų vienių, grynųjų skaičių. Jie yra mąstantys daiktų pradai, dėl kurių daiktai dalyvauja absoliučioje vienybėje. Viskas savyje turi grožio, tiesos ir simetrijos vienybes.
Prieštaravo Aristotelio matematikos ir fizikos idėjoms – manė, kad penktasis pirminis elementas – eteris – nereikalingas, pasaulį sudaro tik keturi elementai, kitaip suprato vietos sąvoką, teigė savarankišką matematinių objektų egzistavimą.
Meilę grožiui (gr. eros), tiesą ir tikėjimą laikė dvasios aukščiausiu pakilimu. Meilė grožiui padeda pasirengti dieviškajai išminčiai, kurią atveria tiesa.
Svarbiau už viską yra tikėjimas, kuriame nurimsta bet kokia pažintinė veikla ir stoja tyla, t. y. mistinė pagava to, kas nepažinu, bet visų tobuliausia. Ši mistinė būsena yra intelektinio, dorovinio ir religinio gyvenimo tikslas ir riba. Proklas nagrinėjo antikos dievų filosofinę reikšmę. Atlikdavo įvairias religines apeigas, magijos veiksmus, sukūrė himnų dievybėms.
Proklas laikomas neoplatoniškosios metafizikos sistemintoju. Jo idėjos turėjo daug įtakos (daugiausia per Dionisiją Areopagitą) vidurinių amžių krikščioniškajai teologijai, Renesanso mąstytojams Mikalojui Kuziečiui, M. Ficino, G. Pico della Mirandola.
Veikalai
Parašė Euklido traktato Pradmenys, Platono veikalų Timajas, Parmenidas, Valstybė, Kratilas, Alkibiadas I komentarų. Išliko Aristotelio, Plotino veikalų komentarų fragmentų. Svarbiausi kūriniai: Apie Platono teologiją, Teologijos elementai, Fizikos elementai, Apie pasaulio amžinumą, Apie apvaizdą ir likimą, Apie blogių egzistavimą.
Atminimo įamžinimas
1935 vienas mėnulio kraterių pavadintas Proklo vardu.
L: A. Uždavinys Versmių labirintai: Proklo hermeneutinė filosofija ir mistagogija Vilnius 2002.