prokttas (proctitis; gr. prōktos – išangė), tiesiosios žarnos ir išangės uždegimas. Priežastys būna infekcinės (sukelia bakterijos, virusai, dažniausia sukeliantys lytiškai plintančias ligas), imuninės (opinis kolitas, Crohno liga, autoimuninis, alerginis uždegimas), fizinės, cheminės (mechaninis, cheminis pažeidimas, radiacinė terapija) ir kitos (pvz., tiesiosios žarnos nervų galūnėlių funkcijos susilpnėjimas, gydymas antibiotikais). Skiriamas ūminis ir lėtinis proktitas. Požymiai: dažnas ar nuolatinis noras tuštintis, vidurių užkietėjimas, tiesiosios žarnos pilnumo jausmas, pilvo skausmas, tuštinimasis su krauju ar gleivėmis, išangės skausmingumas ar niežėjimas, skausmingas tuštinimasis. Ligos eiga sunkesnė ir pavojingesnė, kai yra hemorojus, pūlingas uždegimas išeinamosios angos srityje, išangės plyšimų. Diagnozuojama atliekant rektosigmoskopiją, kai apžiūrima tiesiosios žarnos gleivinė, prireikus atliekama jos biopsija, išmatų tyrimas, kartais – radiologinis žarnyno tyrimas. Gydoma pagal sukėlusią priežastį antibiotikais, skausmą ir uždegimą malšinančiais vaistais (žvakutėmis, vonelėmis, mikroklizmomis).
-proctitis