prokurãtorius (lot. procurator – globėjas, valdytojas, patikėtinis), senovės Romoje privatus ir valstybės pareigūnas.
Prokuratoriumi buvo vadinamos kelios pareigybės: turtingo romėno ūkvedys, piliečių komercinių ir teisinių reikalų patikėtinis (daugiausia iš libertinų), imperijos laikais – ir didelių žemės valdų, priklausančių imperatoriui ir privatiems asmenims, valdytojas, valdininkas (nedidelės provincijos valdytojas, mokesčių rinkėjas didelėje provincijoje; fisko, erarijaus ir kitų ūkio ir finansinių žinybų vadovas).