proletãrai (lot. proletarius – duodantis palikuonius), senovės Romos neturtingiausių piliečių grupė. Antikinė istoriografija proletarų atsiradimą sieja su Servijaus Tulijaus reforma (6 a. pr. Kr.), kuri suskirstė Romos piliečius (patricijus ir plebėjus) pagal turto cenzą į 5 grupes. Proletarais buvo pavadinti piliečiai, neturintys cenzo ir nepriklausantys nė vienai šių grupių. Prolatarai teikdavo 1 centuriją (šimtinę) karių ir turėjo 1 balsą (iš 193) centurijų komicijose. Vėlyvosios respublikos ir imperijos laikais proletarai virto deklasuotais piliečiais, gyvenančiais iš valstybės ir turtuolių pašalpų.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |