promiskuitètas (lot. promiscuus – mišrus, bendras), spėjama teisinių, dorinių, institucinių nuostatų nereguliuojamų žmonių lytinių santykių raidos stadija.
Pagal J. J. Bachofeno (1861, šią stadiją vadino heterizmu), J. F. McLennano (1865 pirmasis pavartojo promiskuiteto terminą) ir kitų evoliucionistų plėtotą teoriją, promiskuitetas buvęs ankstyvuoju žmonių bendruomenės raidos laikotarpiu iki šeimos ir santuokos atsiradimo. L. H. Morganas (1877) promiskuiteto teoriją toliau rutuliojo kaip hipotetinę.
Buvusios SSRS etnologų manymu, promiskuitetas vyravęs pirminės žmonių bandos laikotarpiu. Konkrečių duomenų šiai hipotezei pagrįsti nėra.
21 amžiaus pradžioje promiskuiteto terminas vartojamas žmonių atsitiktiniams lytiniams santykiams su daugeliu partnerių nusakyti.