promòtorius (lot. promotor – stūmikas, greitintojas), reguliacinė geno dalis, inicijuojanti tam tikro geno arba genų grupės (operono) transkripciją. Sudaro DNR nukleotidų sekos (vadinamieji cis elementai), prie kurių jungiasi baltymų kompleksas (jo sudėtyje yra fermentas RNR polimerazė) ir kiti reguliaciniai baltymai, vadinamieji transkripcijos veiksniai. Jie atpažįsta promotoriaus specifinius cis elementus, nes promotorius ir visos jame esančios reguliacinės nukleotidų sekos geno koduojančios dalies atžvilgiu yra cis padėtyje, t. y. toje pačioje DNR molekulėje (chromosomoje) šalia geno koduojančios dalies arba jos viduje. Promotoriaus (ypač eukariotų) padėtis gene ir jo sandara priklauso nuo geno koduojamų RNR molekulių tipo (mRNR, rRNR, tRNR, miRNR), dydis (t. p. labai įvairus, eukariotų promotorius didesnis ir sudėtingesnis) – nuo tam tikro geno koduojamų molekulių (ypač baltymų) funkcijos, nuo geno reguliavimo ypatumų. Promotoriaus dydį lemia ir cis elementų skaičius, išsidėstymas, atstumas nuo koduojamosios geno dalies. Cis elementai gali būti labai nutolę, todėl promotorius (ypač eukariotų) gali daug kartų viršyti koduojančią geno dalį. Reikiamu momentu nutolę cis elementai priartinami prie RNR polimerazės komplekso, susidaro sudėtinga DNR kilpa ir genas aktyvinamas arba slopinamas. Promotoriui (ypač eukariotų) būdinga vadinamoji modulinė struktūra, cis elementų yra daug. Tie patys cis elementai išsidėstę įvairia tvarka ir atstumais, gali būti atkartoti įvairų skaičių kartų, tai lemia kokiose ląstelėse, kuriuo metu, kiek laiko ir kokiu intensyvumu pasireikš genas. Pagal cis elementų padėtį ir svarbą baltymus koduojančių eukariotų genų promotorius skiriamas į 2 dalis. Pagrindinėje jo dalyje yra cis elementai, būtini geno raiškos iniciacijai ir RNR polimerazei prisijungti, tolimojoje – daugiau transkripcijos veiksnių prisijungimo vietų. Transkripcijos veiksniams prisijungus prie promotoriaus jo raiška gali būti aktyvinama arba slopinama. Geno raiškos stiprumas, pasireiškimo laikas ir vieta priklauso nuo cis elementų. Gali būti labai aktyvūs ir silpnai pasireiškiantys genai, nuolat pasireiškiantys (konstitutyvūs), tik trumpą laiką pasireiškiantys adaptaciniai arba audiniams būdingi (specifiniai) genai. Genų inžinerijai ieškoma stiprių promotorių, kurie lemia intensyvią prie promotoriaus prijungto geno raišką. Augalų genų inžinerijoje toks yra žiedinio kopūsto mozaikos viruso (CaMV 35S) promotorius. Konstruojami dirbtiniai promotoriai, kuriuose yra įterpti kelių genų cis elementai. Genai su dirbtiniais promotoriais gali reaguoti į tam tikrus aplinkos veiksnius, lemti atsparumą keliems stresą sukeliantiems veiksniams. Ir atvirkščiai, prie kurio nors geno (kurio raišką norima ištirti) promotoriaus dirbtinai prijungus DNR, koduojančią vadinamąjį reporterį (baltymą, kurį galima aptikti, pvz., apšvitinus ląsteles ultravioletiniais spinduliais), nustatoma geno raiškos vieta ir pasireiškimo laikas. Pvz., tarp reporterių yra žaliai fluorescuojantis baltymas (GFP) iš medūzos, liuciferazės baltymas iš jonvabalių arba bakterijų.
3163