pronija

prònija (gr. pronoia – globa), 11–15 a. Bizantijos žemėvaldos forma. Artima beneficijai ir lenui. Imperatoriai suteikdavo pasauliečiams arba vienuolynams teisę iki gyvos galvos (nuo imperatoriaus Mykolo VIII valdymo laikų kartais ir paveldimai) iš tam tikros teritorijos valstiečių rinkti savo naudai valstybinius mokesčius. Už tai pronijos savininkas turėjo atlikti karo arba kitokią tarnybą (pats arba su savo žmonėmis, kurių skaičius priklausė nuo pronijos dydžio), pvz., ginti tvirtovę, aprūpinti imperatoriaus kariuomenę. Iš įsipareigojimų nevykdančio savininko pronija būdavo atimama. Iš esmės pronijos buvo kariuomenės išlaikymo sistema.