lėktuvo propeleris
propèleris (lot. propello – varau, stumiu į priekį), mentinis orlaivio varytuvas – keisdamas variklio sukimo momentą ore sukuria traukos jėgą; orsraigtis. Turi 2, 3 ar daugiau tam tikro profilio plieninių, aliumininių, medinių, kompozicinių medžiagų menčių, spinduliškai pritvirtintų prie stebulės. Sukdamosios mentės užgriebia orą ir nusviedžia orlaivio judėjimui priešinga kryptimi. Prieš propelerį susidaro žemesnio, už propelerio – aukštesnio slėgio zona. Svarbiausi propelerio parametrai – propelerio skersmuo (iki kelių metrų) ir menčių posvyrio kampas, kuris būna pastovus (menčių padėtis ant stebulės nekeičiama) ir keičiamas (mentes apie ašį pasuka velene esantis mechanizmas). Pastaruoju atveju menčių posvyrio kampas gali būti teigiamas, lygus nuliui (stabdantysis propeleris), neigiamas (reversinis propeleris, pvz., varantysis ir stabdantysis). Dvigubasis propeleris (bendraašis) ant 1 ašies turi du propelerius, sukamus priešingomis kryptimis, kad sumažintų orlaiviui pavojingus reaktyvinius momentus. Propelerio naudingumo koeficientas siekia 82–86 %, bet propeleris kelia didelį triukšmą.
Propelerio idėją 1475 iškėlė Leonardo da Vinci. 20 a. 1 dešimtmetyje kiek pasukto sparno pavidalo propelerį sukonstravo broliai Wrightai (mažai pakeistas išliko iki šiol). 1903 savo lėktuvui jie pagamino 2,6 m skersmens eglinį propelerį, kurio naudingumo koeficientas buvo 82 %. Albertas Santosas‑Dumont’as (Brazilija) pirmą kartą propeleriui panaudojo lakštinį aliuminį.