propriorecèpcija (lot. proprius – nuosavas + receptio – priėmimas), kūno ir jo dalių padėties bei atliekamų judesių jutimas. Dar vadinamas giluminiu jutimu. Propriorecepcijos fiziologinis pagrindas yra organizmo griaučių raumenų, sausgyslių ir sąnarių proprioreceptoriai (pvz., Golgi kūneliai, raumenų verpstės) – receptoriai, jautrūs mechaniniam dirginimui (spaudimui, tempimui). Proprioreceptoriuose kilę nerviniai impulsai periferiniais jutimo nervais pernešami į tarpines smegenis, iš čia – į didžiųjų pusrutulių momens skilties postcentrinę klostę (somatosensorinę žievę). Propriorecepcija padeda formuoti kūno vaizdą (kūno schemą), palaikyti organizmo pusiausvyrą, svarbi judėjimo suvokimui ir reguliacijai. Pažeidus propriorecepcijos laidus ar centrus sutrinka kūno schema ir judesiai (pvz., kyla ataksija).
1868