proskènijas (gr. proskēnion < pro… + skena), senovės graikų teatro dalis tarp orchestros ir skenos. Iš pradžių buvo sulig žeme įrengtos aikštelės pavidalo. Helenizmo laikotarpiu proskenijas tapo medine, vėliau – mūrine 1–3,5 m aukščio pakyla. Buvo statomas ant stulpų arba kolonų, kartais perdengiamas plokščiu stogu, su orchestra sujungiamas laiptais. Ant proskenijo vaidino aktoriai.
2271