proskomidija

proskomdija (gr. proskomizō – atnešu), stačiatikių liturgijos pirmoji dalis. Per ją paruošiama duona (prosfora) ir vynas Eucharistijai. Proskomidija atliekama pusbalsiu presbiterijoje. Apsivilkę liturginius drabužius kunigas ir (jei yra) diakonas, kalbėdami tam skirtas maldas, prieina prie aukojimo stalo, ant kurio stovi paruošti liturginiai indai ir liturginė duona (būtina 5 prosforos, bet dažniausiai būna daugiau; remiamasi Jn 6, 22–58 pasakojimu apie duonos padauginimą, kai Jėzus Kristus 5 kepalėliais duonos pamaitino minią žmonių; skaičius simbolizuoja dvasinį maistą), nusiplauna rankas, bučiuoja visus indus ir reikmenis. Iš pagrindinės prosforos kunigas, skaitydamas pranašystes apie Kristaus kančią, ieties formos peiliu (rusų kalba – kopie) išpjauna kubo formos duonos gabalėlį, vadinamąjį Eucharistinį Avinėlį. Šios prosforos likę nupjauti šonai vadinami antidoru (graikš kalba – vietoj dovanos, vietoj Komunijos) po liturgijos išdalijami tikintiesiems (paprastai nepriėmusiems Komunijos). Eucharistinį Avinėlį, ne iki galo perpjautą (kad visos dalys laikytųsi viena prie kitos) į keturias dalis, kunigas padeda ant patenos ir vieną jų įduria peiliu tardamas: vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną (Jn 19, 34). Į taurę įpilama raudono vynuogių vyno ir vandens, nes iš perdurto ietimi Jėzaus Kristaus šono ištekėjo kraujo ir vandens (Jn 19, 34); vandens turi būti nedaug, kad nepakistų vyno skonis. Po to kunigas paima antrą prosforą ir tuo pačiu peiliu išpjauna papr. trikampio formos dalelę, minėdamas Švč. Mergelę Mariją, ir padeda šalia Avinėlio iš kairės pusės. Iš trečios prosforos kunigas, išpjaudamas tokias pat daleles ir dėdamas iš dešinės Avinėlio pusės tam tikra tvarka (trimis eilėmis iš viršaus žemyn po tris daleles – iš viso 9), mini šventuosius: Joną Krikštytoją, pranašus, apaštalus, vyskupus, kankinius ir kankines, vienuolius ir vienuoles, neturtėlius, šventąjį tos bažnyčios, kurioje aukojama liturgija, globėją ir tą dieną gerbiamus šventuosius, t. p. šv. Joną Auksaburnį ar šv. Bazilijų Didįjį (priklauso nuo tą dieną aukojamos liturgijos). Iš ketvirtos prosforos išpjaunant daleles minima patriarchas ir vyskupas, Dievo saugoma mūsų šalis, kur aukojama liturgija, jos valdžia ir kariuomenė, t. p. kunigas mini save, diakoną ir kitus koncelebruojančius kunigus. Penktos prosforos dalelėmis minimi mirusieji. Po to minimi visi gyvieji ir mirusieji, kurių vardus Eucharistijos švęsti susirinkusieji iš anksto ar tą pačią dieną užrašo ant lapelių. Juos skaitydamas ir melsdamasis už kiekvieną jų kunigas iš kitų prosforų išpjauna po dalelę ir jas visas sudeda aplink Eucharistinį Avinėlį (simbolizuoja Kristų ir visą gyvųjų ir mirusiųjų Bažnyčią aplink jį). Visus paminėjus proskomidija užbaigiama pateną ir taurę uždengiant asteriksu ir uždangalais, kalbamos tam tikros maldos ir smilkoma. Per proskomidiją skaitomos Liturginės valandos (3 ir 6 valandos), po jų prasideda Katechumenų liturgija.

1494