prostaglandnai (prostata + lot. glans, kilm. glandis – kaulavaisis), žmogaus ir daugelio gyvūnų plataus veikimo biologiniai reguliatoriai, prostanoinės rūgšties dariniai. Dauguma prostaglandinų yra sudaryti iš ciklopentano žiedo, prie kurio prisijungusios dvi riebalų rūgščių liekanos. Pagal skirtingus deguoninius pakaitus ir jų skaičių, t. p. dvigubųjų ryšių išsidėstymą ciklopentano žiede prostaglandinai skirstomi į A, B, C, D, E, F, G, H tipus. Dauguma prostaglandinų organizme sintetinasi iš arachidono rūgšties. Biosintezę katalizuoja multifermentinis kompleksas. Prostaglandinų veikimas panašus į hormonų, skirtingų tipų poveikis yra nevienodas. Prostaglandinai praplečia kraujagysles, slopina kraujo krešėjimą, skatina žarnyno, bronchų, plaučių veiklą, reguliuoja ovuliacinius procesus ir gimdos lygiųjų raumenų veiklą. Grynus prostaglandinus 1960 pirmasis gavo S. K. Bergströmas (Švedija).
3060