pròstata (gr. prostatēs – stovintis priešakyje), prešinė liáuka, žmogaus ir aukštesniųjų žinduolių vyriškųjų lytinių organų neporinė liauka.
Kaštono dydžio, apie 20 g masės. Per prostatą iš viršaus į apačią eina šlaplė. Pamatu (platesniu galu) prostata remiasi į šlapimo pūslę, užpakaliniu paviršiumi siekia tiesiąją žarną. Prostatos kūnas susideda iš jungiamojo audinio, kuriame gausu neruožuotųjų raumenų skaidulų. Jos paviršių gaubia plona jungiamojo audinio kapsulė. Prostatos kūne esančios liaukos 12–20 latakų atsiveria į šlaplę. Prostata susideda iš 2 skilčių – dešiniosios ir kairiosios, kurias jungia vidurinė skiltis (sąsmauka). Virš priešinės liaukos yra šlapimo pūslė, po ja – išorinis šlaplės raukas, tai yra raumuo, kuris laiko uždaręs šlaplę ir atsidaro tik šlapinantis, kad šlapimo pūslė išsituštintų. Pro prostatą praeina sėklos išmetamieji latakai, kurie prasideda sėklidės prielipo uodegoje ir atsiveria šlaplės prostatinėje dalyje. Prostatos liaukų sekretas pieniškai gleivingas, šarminės reakcijos, kartu su sėklinių pūslelių sekretu sudaro spermą. Jos sekretas, kurio šiek tiek nuolat nuteka į šlaplę, turi medžiagų, naikinančių bakterijas, kylančias atvira šlaple iš išorės.
prostata: 1 – prostata, 2 – gaktinė sąvarža, 3 – šlaplė, 4 – sėklidė, 5 – varpa
Prostatoje gaminami prostaglandinai – veikliosios biologinės medžiagos, svarbios normaliai vyro erekcijai, ejakuliacijai ir vaisingumui. Sutrikus prostaglandinų gamybai sutrinka lytinė funkcija.
Prostatos senatvinis vešėjimas susijęs su tuo, kad silpnėjant sėklidžių funkcijai sutrinka hormonų pusiausvyra. Vešėdama vidurinė prostatos skiltis gali spausti, siaurinti ir deformuoti šlaplę, tuomet šlapimas nebegali laisvai išbėgti iš šlapimo pūslės. Dažnesnės prostatos ligos: prostatos išvešėjimas, prostatos vėžys, prostatitas.