prostatos išvešėjimas

pròstatos išvešjimas, pròstatos adenomà, pròstatos hiperplãzija, gerybinis prostatos navikas. Dažniau serga vyresni nei 50 metų vyrai, daugiausia negyvenantys visaverčio lytinio gyvenimo: prostatos išvešėjimas yra būdingas 40 % vyresnių nei 50 metų vyrų ir 70 % vyresnių nei 60 metų vyrų. Manoma, prostatos išvešėjimas susijęs su natūraliam senėjimo procesui būdingais hormoniniais pokyčiais – pakinta lytinių hormonų (androgenų ir estrogenų) pusiausvyra vyro organizme, daugėja dihidrotestosterono, kuris yra pagrindinis prostatos didėjimo veiksnys. Prostatoje susidaro vienas ar keli mazgai (gerybiniai, kitaip nei prostatos vėžio, nemetastazuoja), jie pamažu didėdami vis labiau spaudžia šlaplę. Padidėjus prostatai spaudžiama šlapimo pūslės apatinė ir šlaplės viršutinė dalis. Todėl susidaro kliūtis šlapimui nutekėti. Prostatos išvešėjimui būdinga pamažu atsirandantys ir stiprėjantys klinikiniai požymiai: sunku pradėti šlapintis; susilpnėja šlapimo srovė, šlapinantis prireikia įsitempimo, padažnėja šlapinimasis naktį, atsiranda atkaklus noras šlapintis, diskomforto pojūtis pilvo srityje. Kadangi pūslė būna nuolat pripildyta, atsiranda nevalingas šlapinimasis, šlapimo nelaikymas, jis visą laiką varva išorėn, jame gali atsirasti kraujo. Ilgainiui besitvenkiantis šlapimas pažeidžia inkstus, gali sutrikti jų funkcija, vystytis inkstų nepakankamumas. Diagnozuojama apčiuopos būdu, atliekami šlapimo, inkstų funkcijos, specifinio prostatos antigeno tyrimai, echoskopija, kartais – biopsija, urofluorometrija (šlapinimosi srovės tūrinio greičio nustatymas), liekamojo šlapimo tūrio tyrimas. Gydoma augaliniais vaistais, α adrenoreceptorių blokatoriais (atpalaiduoja raumenis ir sumažina pasipriešinimą šlapimo takuose), 5‑α reduktazės inhibitoriais (slopina dihidrotestosterono susidarymą ir prostatos vešėjimą). Vėlesnės stadijos, didelio laipsnio prostatos išvešėjimas gydomas operacija.