protjiniai (Proteaceae), magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima. 80 genčių, apie 1700 rūšių. Paplitę atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Didžiausia įvairovė Pietų Afrikoje ir Australijoje.
Neaukšti medžiai arba krūmai. Lapai pražanginiai, retai priešiniai arba menturiniai, paprasti arba skiautėti. Žiedai dvilyčiai arba vienalyčiai, taisyklingieji arba netaisyklingieji, susitelkę į viršūninius arba pažastinius paprastus, retai sudėtinius kekės, varpos, šluotelės arba galvutės pavidalo žiedynus, kuriuose išsidėstę po du, retai po vieną, su pažiedėmis arba be jų. Apyžiedžio lapeliai 4, retai 3 arba 5, paprastai suaugę į vamzdelį. Vaisius – lapavaisis, lukštavaisis arba kaulavaisis su viena arba dviem, retai daug sėklų.
Dauguma protėjinių prisitaikę prie gaisrų: nudegę augalai gerai atželia arba po gaisro išbarsto sėklas. Protėjinių šeimoje daug dekoratyvinių augalų, priklausančių gruožo (Alloxylon), banksijos (Banksia), imšo (Conospermum), žaizdrio (Embothrium), grevilėjos, vairokščio (Hakea), gaismio (Leucospermum) gentims. Šilto klimato kraštuose protėjiniai auginami dekoratyviniuose želdynuose, lapai ir žiedai dažnai naudojami puokštėms komponuoti. Čiliuko ir makadamijos genčių augalų sėklos vartojamos maistui. Finšijos, šilkonės (Helicia), balkšvio (Leucadendron) genčių medžių mediena naudojama apdailai ir baldų pramonėje. Daugelio rūšių protėjinių šeimos augalai, ypač Pietų Afrikoje ir Australijoje, nyksta dėl buveinių pokyčių.
849