prótėvių kùltas, klaidingas terminas, kuriuo neteisingai nusakomas mirusių žymių genties, giminės žmonių (vadų, žynių ir kitų) garbinimas. Daugelio dabartinių religijotyrininkų nuomone, protėviai nebuvo iškeliami į dievybių rangą, jiems buvo skiriama tik tam tikros pagerbimo formos. Protėvių gerbimas siejasi su tikėjimu pomirtiniu gyvenimu ir kad mirusieji gali dalyvauti gyvųjų gyvenime. Mirę protėviai dažnai ir po mirties būdavo laikomi genties nariais ir kartu su gyvaisiais sudarydavo vieningą sakralią bendriją. Protėvių gerbimo bruožų yra kai kurių Afrikos, Azijos tautų religijose. Kai kuriuose šaltiniuose protėvių kultas tapatinamas su pomirtiniu pasauliu, su mirtimi susijusiais ritualais (laidojimo apeigomis, įkapėmis ir panašiai).
L: H. Vorgrimler Naujasis teologijos žodynas Kaunas 2003.