protèzas (pranc. prothèse < gr. pro(s)thesis – judėjimas, prijungimas), mechaninis įtaisas, pakeičiantis prarastą natūralią kūno dalį arba organą, taisantis funkcinius ir kosmetinius trūkumus.
Būna prarastos kūno dalies ar organo pavidalo (pvz., nosies protezas), kartais atlieka dalį organo funkcijos, pvz., naudodamasis rankos protezu ligonis gali apsitarnauti, išmoksta net rašyti arba dirbti tam tikrą darbą (toks protezas parenkamas pagal ligonio profesiją). Turėdamas tinkamą galūnės protezą asmuo dažnai gali vėl pradėti dirbti (pvz., po kojos amputacijos atgauna iki 90 % prarasto darbingumo, po rankos amputacijos – iki 40 %). Protezas tvirtinamas prie bigės, kai ji visiškai sugyja. Rankos ar kojos bigei, prie kurios tvirtinamas protezas, suteikiamas kūgio pavidalas; bigės sąnariai turi būti judrūs. Protezai dažniausiai gaminami iš medžio, metalo, odos, plastiko, stiklo (pvz., akies protezas), aukso, porceliano (dantų protezai). Šiuolaikiniai protezai gali būti valdomi jutiklių, reaguojančių į žmogaus kūno judesius, raumenų siunčiamus signalus. Jie ne tik funkcionalūs, bet ir atrodo kaip tikri organai.
kojos protezas
Istorija
Seniausias žinomas protezas – kojos pirštas – rastas Egipte. Jis buvo padarytas maždaug prieš 3000 metų iš medžio ir odos. 1858 Capri saloje rastas apie 300 m. iki Kristaus iš medžio ir vario pagamintas kojos protezas. Manoma, daug galūnių protezų buvo pagaminta Romos kariams.
Plinijus Vyresnysis mini Romos generolą, kuris mūšyje netekęs rankos, vėliau į kovą grįžo su geležine. 16–17 a. geležiniai riterių rankos protezai buvo pritaikyti net skydui laikyti. 1504 Šventosios Romos imperijos riteris G. von Berlichingenas per Landshuto apsiaustį netekęs rankos prisitaisė geležinę, dėl to vadintas Geležinrankiu. Pirmieji galūnių protezai buvo naudojami tik atramai, vėliau atsirado funkcionalių pakaitalų. 16 a. viduryje prancūzas A. Paré pradėjo gaminti judinamus protezus. Didesnė pažanga buvo padaryta po Antrojo pasaulinio karo. 1950 pasirodė elektriniai ir pneumatiniai galūnių protezai. 20 a. pabaigoje pirmą kartą protezams panaudotas mikroprocesorius.
geležinis rankos protezas, kuris, kaip manoma, priklausė G. von Berlichingenui (1530; Jagsthauseno pilies muziejus Vokietijoje)
protezų gamykla (1941, Didžioji Britanija)