protèzė (gr. pro(s)thesis – pridėjimas), fonetiškai paaiškinamas, bet etimologiškai nepagrįstas papildomo garso atsiradimas žodžio pradžioje. Lietuvių kalboje balsių neetimologinis pridėjimas pasitaiko tik svetimos kilmės žodžiuose, priebalsių pridėjimo atvejai dažnesni – pasitaiko ne tik svetimuose žodžiuose, bet ir senuose veldiniuose. Bendrinėje kalboje sistemingai pridedama j tik prieš žodžio pradžios dvibalsį ie, pvz., rašoma etis, tariama jetis. Tarmėse dažni ne tik j‑, bet ir v‑ pridėjimai (ypač prieš užpakalinius balsius), pvz.: jlgas ‘ìlgas’, jiti ‘iti’, vúodas ‘úodas’, vúoga ‘úoga’, vóras ‘óras’. Pridėtinių j‑, v‑ yra ir kitose baltų kalbose, plg.: latvių k. jirbe < irbe ‘kurapkà’, vuts < uts ‘utėlẽ’, prūsų k. woasis < oasis ‘úosis’, woble < oble ‘obuolỹs’, t. p. būdinga slavų kalboms, pvz., rusų k. ягода ‘úoga’ (plg. lietuvių k. úoga).
L: Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos istorinė gramatika t. 1 Vilnius 1980.
905