protistològija (gr. prōtistos – pirmiausias + logos – žodis, sąvoka, mokslas), biologijos šaka, tirianti protistus, jų įvairovę, sistematiką, biologiją, ekologiją, filogeniją, evoliuciją, savybes, reikšmę. Susiformavo 19 a. pabaigoje. Mokslo raidos įvairiais laikotarpiais protistologijos terminas buvo suprantamas skirtingai, priklausė nuo to, kas buvo laikoma jos tyrimo objektu (protistais), dėl to kartais tapatintas su protozoologija. Pagal dabartinį supratimą protistologijos sąvoka traktuojama plačiau ir apima (visiškai arba iš dalies) kai kurias tradiciškai vadinamas ankstesnes zoologijos, botanikos ar biologijos šakas – protozoologiją, algologiją, mikologiją. Protistologija siejasi su mikrobiologija, citologija, botanika, hidrobiologija, ekologija, parazitologija, veterinarija, medicina, fitopatologija, biotechnologija, aplinkosauga, paleontologija, molekuline biologija, evoliucine biologija. Svarbiausi protistologijos tyrimo metodai: morfologiniai, citocheminiai, molekuliniai, šviesinė ir elektroninė mikroskopija, grynųjų kultūrų auginimas, eksperimentas. Tarptautinės protistologų organizacijos: Tarptautinė protistologų draugija (International Society of Protistologists), Tarptautinė evoliucinės protistologijos draugija (International Society for Evolutionary Protistology), Europos protistologijos draugijų federacija (Federation of European Protistological Societies).
Leidžiami žurnalai: Protist (anksčiau Archiv für Protistenkunde, Vokietija, nuo 1902), The Journal of Eucaryotic Microbiology (Kanada, nuo 1954), Acta Protozoologica (Lenkija, nuo 1963), European Journal of Protistology (Austrija, nuo 1964), Protistology (Rusija, nuo1992).
1883