protojerjus (proto… + gr. hiereus – žynys, šventikas), stačiatikių kunigo garbės titulas; tą titulą turintis asmuo. Titulas suteikiamas vedusiems arba davusiems celibato įžadus kunigams. Kunigas vienuolis atitinkamai vadinamas igumenu arba archimandritu. Vyskupo teikimu titulą skiria patriarchas ar kitas autokefalinės Bažnyčios vadovas už uolią tarnystę ir įvairius nuopelnus bažnyčiai. Suteikiamas ne anksčiau kaip po 10 metų kunigo tarnystės. Turintieji šį titulą nešioja įprastas kunigo insignijas – auksinį kryžių ir dėvi kamilauką (cilindro formos violetinį galvos apdangalą), vėliau suteikiama teisė nešioti enkolpioną ir per religines apeigas dėvėti mitrą.
1494