protònas (gr. prōtos – pirmas), p, stabili elementarioji dalelė. Antidalelė – antiprotonas. Protono masė mp yra apie 1836 me; išreiškus lygiaverte energija – 938,272013 ± 0,000023 MeV. Krūvio spindulys 0,8768 ± 0,0069 fm. Vidutinė gyvavimo trukmė τp > 2,1·1029 m. Protono sukinys pusinis (J = 1/2), todėl ši dalelė yra fermionas. Protono barioninis skaičius B = +1 (lengviausias iš barionų). Vidinis lyginumas P = +1, izotopinis sukinys I = 1/2. Protonas sąveikauja stipriąja (protonas yra hadronas), t. p. gravitacine, elektromagnetine, silpnąja sąveikomis. Protonai ir neutronai sudaro atomo branduolį, juos kartu branduolyje laiko stiprioji (branduolinė) sąveika. Stipriosios sąveikos požiūriu protonai ir neutronai yra identiški, todėl yra traktuojami kaip skirtingos nukleono (I = 1/2) būsenos. Protoną atitinka izotopinio sukinio projekcija Iz = + 1/2, neutroną – Iz = – 1/2. Protonas nėra vienalytis ir yra sudarytas iš 2 kylančiųjų u ir vieno krintančiojo d kvarko, bet protono masė yra daug didesnė už jį sudarančių kvarkų rimties masę. Protono elektrinis dipolinis momentas mažesnia kaip 5,4 · 10–24 e·cm, magnetinis momentas (dipolinis) 2,792847356 ± 0,000000023 µN (µN – branduolinis magnetonas). Vykstant elektrono pagavos reakcijai protonai virsta neutronais: p + e → n + νe; čia νe –neutrinas. Protonų skaičius atomo branduolyje reiškia cheminio elemento atominį skaičių periodinėje elementų sistemoje. Vykstant protonų ciklui žvaigždėse, t. p. Saulėje vandenilis virsta heliu. Beveik pusę saulės vėjo sudaro protonai. Įgreitinti protonų pluošteliai naudojami eksperimentinėje dalelių fizikoje, pvz., dalelių greitintuvuose, ir protonų terapijoje. Protoną 1919 atrado E. Rutherfordas apšaudydamas azoto atomus alfa dalelėmis.
2797