protopresbteris (proto… + gr. presbyteros – vyresnysis), išskirtinis stačiatikių kunigo garbės titulas; tą titulą turintis asmuo. Titulas suteikiamas vedusiems arba davusiems celibato įžadus ne vienuoliams kunigams už ypatingus nuopelnus ar užimantiems ypatingas bažnytines pareigas. Rusų Stačiatikių Bažnyčioje suteikiamas išskirtiniais atvejais patriarcho iniciatyva ir sprendimu. Per pamaldas protopresbiteris dėvi mitrą. Iki 1917 Rusijoje protopresbiteriais buvo tituluojami vyriausieji kariuomenės kapelionai, imperatoriškųjų rūmų Sankt Peterburge cerkvės klebonai, t. p. Dievo Motinos Užmigimo ir Arkangelų soborų Maskvoje klebonai. Protopresbiteris turėjo savo kanceliariją, koncelebruodami Dieviškąją liturgiją stovėjo pirmi po vyskupo arba, nesant vyskupo, vadovaudavo pamaldoms. Kariuomenės ir rūmų protopresbiteriai buvo Šventojo sinodo nariai.
1494